Ekspertė: jei nesimokysite, jus suvalgys pusryčiams

2790

Birželio 5 d., penktadienį, Vytauto Didžiojo universitete Kaune apsilankė UNESCO Tarptautinio švietimo biuro vadovė dr. Mmantsetsa Marope. Garbinga viešnia universitete ne tik skaitė pranešimą, bet ir dalyvavo VDU iniciatyvos globaliam švietimui inauguraciniame renginyje.

Pristatydama iniciatyvos tikslus susirinkusiems, renginio pradžioje VDU viešųjų ryšių prorektorė prof. Auksė Balčytienė pažymėjo, jog gyvename persilaužymo nuotaikomis – Europos švietimo istorijoje sulaukėme akimirkos, kai aštriai suvokiamos pakitusios visuomenės vertybės, vizijos. „Po 1990-ųjų įvyko beprecedenčiai staigūs ekonominiai, socialiniai, politiniai ir kultūriniai pokyčiai, kurie žmonėms neleido atsikvėpti, sustoti ir pagalvoti, kas vyksta jų artimiausioje socialinėje aplinkoje. Vidurio ir rytų Europą galime vadinti socialine laboratorija, kur išbandomi visi postmodernaus gyvenimo iššūkiai. Atėjo metas iš naujo permąstyti švietimą ir kaip tapti globaliais piliečiais, vertingais visuomenės nariais“, –  paaiškino prorektorė.

Dr. Mmantsetsa Marope Kaune apsilankė po Pietų Korėjoje vykusio Pasaulio švietimo forumo, kuriame buvo patvirtinta deklaracija, apibrėžusi pasaulio švietimo bendruomenės poziciją dėl ateities švietimo gairių, tikslų ir uždavinių 2015-2030 metams. VDU įkurtą iniciatyvą, kuri taip pat orientuota į švietimo ateitį, UNESCO atstovė pavadino savalaike. „Man malonu pirmą kartą apsilankyti jūsų puikioje šalyje ir dalyvauti įsteigiant šią išties savalaikę iniciatyvą globaliam švietimui“, – pažymėjo viešnia prieš savo pranešimą, kuris buvo skirtas Pietų Korėjoje priimtos deklaracijos aptarimui – būsimiems švietimo iššūkiams ir perspektyvoms.

Atsakomybę dalinamės su likusiu pasauliu

Tarp pagrindinių pranešimo ir deklaracijos akcentų – žmonių įvairovės palaikymas, pagarba žmogaus teisėms ir humaniškumas, kurių įtvirtinime kritiškai svarbus švietimas. Dr. M. Marope pabrėžė, jog šiandien valstybės išsivystymas vertinamas ne tik pagal ekonominę pažangą – jei valstybė pažeidinėja žmogaus teises, ji laikoma atsilikusia, nepaisant to, ar ji turtinga. Be to, valstybėms tenka dalintis atsakomybę dėl žmonijos progreso kartu su likusiu pasauliu, ypač kaimyninėmis šalimis. Nešti naštą ir dalintis nauda reikėtų kartu – užnugaryje nepaliekant tų, kurių plėtros kelyje daugiau iššūkių.

„Jau nebegalima sakyti, „O, mes Lietuvoje labai sparčiai augame, mums viskas gerai“, kai jūsų kaimynas dalyvauja konflikte, jei tas konfliktas paveiks ir jus. Plėtroje svarbu atsižvelgti į tarpusavio ryšius, dalintis atsakomybėmis ir nauda. Tai vienas iš iššūkių XXI a. globaliam švietimui. O toks švietimas, kuris palaiko visa apimantį vystymąsi, priklauso nuo atsakingų pasaulio piliečių“, – atkreipė dėmesį ekspertė.

Pranešime išreiškusi abejonę, ar daug piliečių yra skaitę Konstituciją arba net žino, kas tai, dr. M. Marope apsidžiaugė išgirdusi LR Seimo nario Gintaro Steponavičiaus patikinimą, jog Lietuvoje dauguma žmonių suvokia šio dokumento svarbą. „Kiek žmonių žino, kokią reikšmę jiems turi Konstitucija? Daug? Lietuvoje? Tai įspūdinga. Jei jie pasitelkia ją tam, kad pasinaudotų savo teisėmis“, – patikslino ji.

Portrait 1

Aukščiausios kokybės švietimas – visiems

Aukštąjį išsilavinimą dr. M. Marope palygino su rėčiu – jei vargšai yra išsijojami, o universitetuose priimami tik privilegijuoti turtingieji, reikėtų imtis realių veiksmų ir taisyti tokią padėtį. „Negalima slėpti galvų smėlyje kaip stručiams ir teisintis, kad esate tik profesoriai – juk jūs esate geriausi mąstytojai. Kas išspręs problemas, jei ne jūs? Reikia nusileisti į „apkasus“ ir kovoti su nelygybe švietimo žemiausiuose lygiuose. Visos valstybės žino, kaip suteikti „Rolls-Royce“ lygio švietimą, tačiau jis pasiekia per mažai žmonių. Tai svarbiausias iššūkis“, – įvardijo UNESCO Tarptautinio švietimo biuro vadovė.

Švietimo ekspertė pakomentavo ir Lietuvoje vis dar gajų įsitikinimą, kad humanitariniai mokslai yra mažiau vertingi. „Pasaulis yra pamišęs dėl įrodymų – o humanitarinių mokslų naudos įrodymų apstu. Pažvelkite, kaip kultūra prisideda prie BVP šalyse, kurios ją sėkmingai vysto ir komercializuoja. Kodėl „McDonald‘s“ galima rasti absoliučiai visur? Kodėl mažytės salos kalba tapo viso pasaulio kalba? Ar galite įsivaizduoti, kokią ekonominę naudą ji atneša? Kaip manote, kodėl kinai stato šitiek Konfucijaus centrų visame pasaulyje?“, – retoriškai klausė dr. M. Marope.

Nepaisant visų išbandymų, dr. Mmantsetsa Marope palaiko naująją iniciatyvą ir tikina, jog šiandieniniame pasaulyje švietimas yra būtinas. „Esame tikri tik dėl vieno – staigių, kartais netikėtų pokyčių. Jie reikalauja, kad būtume budrūs ir mokytumėmės visą gyvenimą. O mokymasis yra tikras išlikimo įrankis – jei nesimokysite, kiti jus suvalgys pusryčiams. Ačiū, kad buvote drąsūs ir įsteigėte šią iniciatyvą“, – dėkojo viešnia ir pažadėjo, jog UNESCO su malonumu ją palaikys.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.