Du kompozitoriai, dvi premjeros

1188

Kovo 14 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje prasidėjo XVI-asis kompozitorių E. Griego ir M. K. Čiurlionio muzikos festivalis. Festivalio atidarymo koncerte dalyvavo Kauno valstybinis choras, solistai Steinas Skjervoldas (baritonas, Norvegija) ir Jonė Punytė (fortepijonas) bei VDU Muzikos akademijos kamerinis orkestras, atlikęs net dvi premjeras – Oddvaro Lönnerio „Amžiną porą“ ir Zitos Bružaitės „Noktiurną“.

Pirmoji naujiena – pasaulinė norvegų kompozitoriaus Oddvaro Lönnerio kūrinio „Amžina pora“ premjera. Ši kompozicija skirta fortepijonui, baritonui ir kameriniam orkestrui. Koncerte lankėsi ir pats autorius, kuris prieš generalinę repeticiją sutiko duoti trumpą interviu.

Ar Jūs – pirmą kartą Lietuvoje?

Lietuvoje jau viešėjau keletą kartų. Praėjusią vasarą buvau Vilniuje, buvau atvykęs ne tik koncertui, gyvenau ten keletą savaičių, kūriau. Tai buvo fantastiškas laikas.

Na, o pirmą kartą su Lietuvos publika susitikau dar anksčiau, tada jūsų šalyje lankiausi per Kalėdas. Žmonės susirinko į koncertą prie Kalėdų eglės, daugelis jų atsivedė atžalas. Buvau labai nustebęs, kad net ir mažieji čia turi daug kantrybės, koncerte sėdi ramiai ir klausosi. Manau, norvegų vaikams tai būtų sunkoka, jie tiek laiko neišbūtų ramūs.

Dabar į Kauną atvykau vos prieš valandą. Bet man patiko tai, ką čia jau spėjau pamatyti. Nepaprastai graži Laisvės alėja: erdvu, daug šviesos.

Kauno publikai pristatote visiškai naują savo kūrinį „Amžina pora“. Kas yra amžina pora?
Esu turėjęs mokytoją, profesorių, kuris mane mokė orkestruotės ir kitų dalykų. Jis daug kalbėdavo apie amžinąją porą. Tai yra siela, kuri tau artimiausia. „Pora“ šiuo atveju – tai beveik susitapatinimas su kitu asmeniu. Kaip tik šia prasme amžinąją porą ir minėjo mano profesorius. Tai ryšys, kuris nėra tik vienam gyvenimui, tai yra kažkas, su kuo juntami saitai per kitas dimensijas. Tiesa, amžinas nereiškia visada, nenutrūkstamai. Amžinumas – tai periodas. Graikų filosofai taip pat pabrėždavo, kad nėra nieko, kas truktų be galo. Amžinumas – tai ciklas. Tai ir yra mano kūrinio prasmė. Amžinoji pora – tai tu pats ir artimiausia siela vienam periodui. Bet ilgam – galbūt tūkstančiams metų.
Ar kompozitoriai jaudinasi prieš premjerą?

Viskas labai priklauso nuo to, kas vyksta prieš premjerą. Aš pats didžiausią įtampą jaučiu ateidamas į repeticiją, kai išgirstu kieno nors pirmą kartą atliekamą mano muziką. Tai akimirka, kai aš pajuntu, ar vyksta komunikacija, ar ne. Jei ji yra – nuostabu. Jei ji yra, aš nebesijaudinu, aš žinau, kad premjera pavyks. Šį kartą esu ramus, žinau, kad VDU kamerinis orkestras – nuostabūs atlikėjai! Todėl neabejoju: viskas bus gerai!

Kita premjera – tai lietuvių kompozitorės Zitos Bružaitės „Noktiurnas“ („Nocturne“) kameriniam orkestrui. Pasak autorės, šis koncerte skambėjęs kūrinys gimė ne tik iš žiemos impresijos įspūdžių, bet ir iš nusiteikimo sukurti naują kompoziciją E. Griego ir M. K. Čiurlionio muzikos festivaliui: „Kadangi ir vienas, ir kitas autorius yra sukūrę Noktiurną fortepijonui, savo kompozicijos styginių orkestrui pabaigoje sumaniau apjungti šiuos kūrėjus, įterpdama vos apčiuopiamas jų noktiurnų motyvų gijas. Cituojamų autorių ir muzikinio žanro parinktys, žinojimas, kad kūrinį interpretuos jauni žmonės (VDU Kamerinis orkestras), lėmė ir romantinės muzikos stiliaus sprendimą“, – paaiškino Z. Bružaitė.

Kalbėjosi Laura Barzdaitienė.

Kviečiame žiūrėti Alvydo Vaitkevičiaus (a.vaitkevicius@vkt.vdu.lt) fotoreportažą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.