Dr. R. Gaška: „VDU – lietuviškiausias universitetas“

1974 1

Birželio 19 d., antradienį, Vytauto Didžiojo universiteto diplomai buvo įteikti mecenatų dr. Aldonos Gaškienės ir dr. Remigijaus Gaškos remtiems stipendiatams, šiemet pabaigusiems studijas.

Jau dešimtmetį, nuo 2002-ųjų, VDU Atkuriamojo Senato nariai A. ir R. Gaškos kasmet skiria ypatingą dovaną savo globotiniams, Punsko Kovo 11-osios licėjaus abiturientams: suteikia galimybę studijuoti Vytauto Didžiojo universitete ir kiekvieną mėnesį jiems skiria fiksuoto dydžio stipendiją. Šie atrinkti gerai besimokantys punskiečiai pasivadino „Laimės dobilo vaikais“: jie jaučiasi nepaprastai laimingi galintys studijuoti lietuviškame universitete, puoselėjančiame tautiškumą. Stipendijos skiriamos pagal 2001 m. pasirašytą susitarimą tarp VDU, A. ir R. Gaškų, Punsko Kovo 11-osios licėjaus ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovybės Lietuvoje.

Punsko miestelis yra Lenkijoje, visai šalia sienos su Lietuva, o trys ketvirtadaliai jo gyventojų – lietuviai. Stipendijas įsteigusių mecenatų teigimu, licėjų baigusiems abiturientams paramą jie teikia siekdami prisidėti prie šios vietovės lietuviškumo išsaugojimo. Toks užmojis jau davė vaisių: Aldoną ir Remigijų Gaškas nuolat pasiekia jaudinantys padėkos laiškai, liudijantys apie sėkmingai susiklosčiusius iš Punsko kilusių lietuvių gyvenimus. „Nuoširdžiai tariame „Ačiū“ už jūsų begalinį norą sėti mumyse mokslo sėklas ir už tai, kad padėjote jas daiginti visus keturis studijų metus. Šiandien mes galime jais didžiuotis, nes tai – pirmoji mūsų derlinga rugiapjūtė, kuria labai džiaugiamės“, – šiltame laiške rašė jau aštuntosios mecenatų paremtos bakalaurų laidos absolventai.

Iš viso A. ir R. Gaškos jau parėmė net 42 VDU bakalauro studijas baigusius Punsko lietuvius; 20 iš jų čia pat įgijo ir magistro laipsnius. Kiti mecenatų paramą gavę studentai šiuo metu VDU dar tęsia studijas pirmos ir antros pakopos programose. Penkioms punskietėms bakalauro laipsniai buvo suteikti šiemet: 2012-aisiais studijas baigė Informatikos fakulteto Matematikos programos studentė Anna Ewa Lutynska (su pagyrimu), Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvių filologijos programos studentės Jurgita Stankowska ir Wioleta Anna Szydlowska, Anglų filologijos studentė Lidia Žukowska bei Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo studentė Alicja Szydlowska.

Birželio 19 d. iškilmingoje ceremonijoje diplomai buvo įteikti ne tik šiemet studijas baigusiems A. ir R. Gaškų globotiniams, bet ir VDU Muzikos akademijos absolventams. Renginyje kalbą susirinkusiesiems sakęs VDU rektorius prof. Zigmas Lydeka pasveikino gausią mantijomis pasidabinusių diplomantų minią. „Gyvenime žinios būtų nieko vertos, jei greta jų nepuoselėtume žmogiškumo, sąžiningumo ir kitų vertybių, kurios suteikia prasmę mūsų dalykinei, profesinei veiklai. Tad tęsdami gražią gyvenimo kelionę ir toliau nepamirškite šių mokslo bei dorovės švyturių“, – absolventams linkėjo rektorius.

Šventėje žodį tarė ir Lietuvos Respublikos Prezidentas, VDU Tarybos pirmininkas Valdas Adamkus. „Šia diena nesibaigia Jūsų įsipareigojimai sau ir kitiems. Ant jūsų pečių gula įsipareigojimai už visos Lietuvos ateitį: tai įsipareigojimai, reikšmingi jau tūkstantį metų skaičiuojančiai valstybės istorijai“, – sakė Prezidentas. Naujuosius alumnus šiltai išlydėjo ir Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis: „Šiandien Jums viskas tik prasideda – tad tebūnie viskas ir visuomet Jums puiku!“.

Iškilmėse taip pat dalyvavęs ir džiugia proga buvusius stipendiatus pasveikinęs dr. Remigijus Gaška sutiko trumpai pasikalbėti apie Punsko lietuvių išskirtinį tautiškumą, išsilavinusių žmonių grąžinimą gimtinei ir sektinus pavyzdžius.

Kaip atradote Punsko kraštą ir jo žmones – galbūt bendradarbiavote dar prieš įsteigdami stipendijas?
Apkeliavome visą Lietuvą, tačiau tautos tikrąją dvasią atradome Punske. Čia žmonės gyvena taip, kaip gyvendavo mūsų tėvai ir seneliai: gražūs ūkiai, darželiai, sutvarkyti sodai, skamba lietuviškos dainos…  Su šiais lietuviais netrukome rasti bendrą kalbą.
Kas paskatino bendradarbiavimą su VDU – tikriausiai pastebėjote bendrumus tarp Punsko licėjuje ir Universitete skatinamo tautiškumo, lietuviškumo?
Mano asmenine nuomone, VDU yra lietuviškiausias šalies universitetas – būtent toks, kokiame nusipelno studijuoti Punsko licėjaus lietuvaičiai. Labai džiaugiamės, kad kyla universiteto reitingai – jie kils ir toliau, nes tai išties puikiai tautiškumą skatinanti aukštoji mokykla.
Jūsų nuomone, kokie didžiausi pavojai šiandien kyla tautiškumui? Kodėl būtent dabar jį reikia ypač branginti?
Lietuvai pavojus kilo ir kyla visais laikais. Kiek okupacijų jai jau teko ištverti: šalį buvo užėmę švedai, prancūzai, rusai, lenkai, vokiečiai… Ir kiekvieną kartą pasiimdavo, atkirpdavo dalelę mūsų. Rusams okupavus Lietuvą, žmonės buvo tremiami į Sibirą: tai buvo atrinkti intelektualai, patriotai, mokytojai… Vokiečiai taip pat mus skriaudė: daugybė Lietuvos žydų buvo išvežta į koncentracijos stovyklas. Kiti, norėdami išvengti Stalino represijų, pasitraukė į Vakarus.
Tas pats tęsiasi ir dabar – paplito frazė „protų nutekėjimas“, tai yra, išsilavinusių žmonių emigracija. Tačiau mes su žmona sakome, kad atėjo metas „protų atitekėjimui“ į Lietuvą: todėl ir kviečiamės lietuvius iš svetur, iš Punsko, studijuoti čia. Didelė jų dalis čia pasilieka ir pabaigę stipendijomis remiamas studijas. Štai puikus pavyzdys: punskietė Irena Markevičiūtė VDU pasirinko matematikos srities doktorantūros studijas. Buvo jau daugybė atvejų, kai mūsų stipendiatai, kuriems padėjome žengti pirmuosius savarankiškus žingsnius, po studijų įsitvirtina šalyje.
Šiems žmonėms svetima sovietinė galvosena, jie dori, nepaperkami. Tokios asmenybės Lietuvos valdžioje, Seime būtų lyg deimantas šalies politiniame gyvenime.
Tikriausiai užsienyje taip pat siūlomos panašaus pobūdžio stipendijos? Ar teko girdėti apie kitų šalių bandymus kovoti su grėsmėmis tautiškumui?
Esu girdėjęs apie tai, kad Trakų krašto totoriams turkai kasmet skiria dvi stipendijas studijoms Turkijoje… Kitas itin ryškus pavyzdys – Izraelis, į kurį kiekvienais metais studijuoti atvyksta daugybė JAV studentų. Tokių atvejų visame pasaulyje yra labai daug.
Lietuvoje trūksta didesnio rūpinimosi šia sritimi, iki šiol sudaroma per mažai galimybių mūsų išeiviams studijuoti čia, gimtinėje, nesvarbu kur jie gyventų – Vokietijoje, D. Britanijoje, Airijoje, JAV, Kanadoje, Australijoje ar kitur.
Kaip manote, kodėl Punsko lietuviai tokie atsidavę lietuviškai kultūrai – galbūt kartais net labiau, nei gyvenantieji kitoje sienos pusėje?
Šie žmonės išvengė komunistinio režimo priespaudos, jiems nebuvo primestas sovietinis mąstymas. Punsko lietuviai vadovaujasi nuo A. Smetonos laikų išlikusiu požiūriu: dirbama tautos vardan, rūpinamasi jos gerove, puoselėjama kalba… Lietuvoje mes išrenkame žmones į Seimą ir pirmiausia klausiame: „Kokia iš to nauda man?“. Punskiečiai, priešingai, yra nesavanaudiški, geraširdžiai žmonės, su jais malonu bendrauti, tad savo ruožtu ir mums malonu jiems pagelbėti.
Kokiais idealais, lietuvybės idėjomis rėmėtės, imdamiesi tokios atsakingos misijos?
Mums tiesiog rūpėjo, kad jauni lietuviai turėtų galimybę studijuoti gimtajame krašte. Nesvarbu, ką jie veiks po to, ar gyvens Lietuvoje ir liks pareigingi šalies piliečiai, ar bus aktyvūs Lenkijos lietuvių bendruomenės veikėjai, svarbiausia – kad šis jaunimas įgytų kokybišką išsilavinimą savo gimtąja kalba.
Gimtoji kalba punskiečiams – lietuvių, kurią jie puikiai moka, nors gimė ne Lietuvoje ir turi lenkiškas pavardes, suteiktas pagal anuomet galiojusius įstatymus. Bet tai tikrų tikriausi lietuviai, ir mes norime jiems padėti.
Dėkui už pokalbį!

Kviečiame žiūrėti diplomų įteikimo fotoreportažą, kurį parengė Alvydas Vaitkevičius (a.vaitkevičius@vkt.vdu.lt) ir Jonas Petronis (j.petronis@vkt.vdu.lt).

Komentarai

ANTANAS

Kai britų imigracijos min.J.B.pažadėjo stabdyti verslą,kuris įdarbina nelegalius emigrantus-pasityčiojimas?Z powodu trudnej sytuaciji rodzinnej-jestem niewinny-wyrok.Kerštas?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.