Diskusijoje kvies atsigręžti į daugiatautę Kauno miesto istoriją

473

1918 m. vieną iš Kauno anstpaudų sudarė užrašai penkiomis kalbomis – taip skirtingos miesto tautos susijungė bendram darbui. O štai XXI amžiuje įspūdinga daugiatautė miesto istorija liko nugrimzdusi užmarštyje… Projektas „Kaunas 2022“ skatina atsigręžti į sudėtingą ir turtingą miesto istoriją ir penktadienį, sausio 12 dieną pristatys atminties projektams skirtą „Atminties biuro“ programą. Pristatymą Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejaus muzikos salėje, 15 val. lydės vieša diskusija su kultūros tyrėjais, istorikais, žydų bendruomenės atstovais.

Renginyje svečiuosis Izraelio ambasadorius Amir Maimon, rašytojas ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus vadovas Markas Zingeris, „Sugiharos fondo: diplomatai už gyvybę“ atstovas Simonas Dovidavičius, LMTA Teatro ir kino fakulteto dekanė, buvusi „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ vadovė Elona Bajorinienė, kultūrologė Violeta Davoliūtė, VDU Teatrologijos katedros docentė. teatrologė Ina Pukelytė, istorikai Aurimas Švedas ir VDU dėstytojas Linas Venclauskas, žydų bendruomenės atstovai. Diskusijos moderatorius – VDU profesorius Šarūnas Liekis. „Atminties biuro“ programą pristatys jos kuratorė VDU Menų fakulteto dėstytoja, menotyrininkė dr. Daiva Citvarienė.

Diskusijos dalyviai ne tik aptars multikultūriškos miesto istorijos ir kultūros paveldo įamžinimo būdus ir jų ateities scenarijus, bet ir kalbės ir apie Kauno – Europos kultūros sostinės – vaidmenį šiuose atminties įamžinimo procesuose. Kartu pašnekovai kels klausimus: ką šiandien žinome apie savo bendrapiliečių gyvenimą, kultūrą, tradicijas, jų indėlį į miesto raidą ir klestėjimą? Kaip sugrąžinsime išnykusios praeities ženklus, kaip įamžinsime čia gimusių, kūrusių, miesto vardą garsinusių atminimą? Kaip prisiminsime tuos, kurie dešimtmečius buvo ištrinti iš šio miesto atminties?

Iki XX a. antrosios pusės multikultūriškumas buvo pagrindinė Kauno tapatybės dalis. Bene prieš 600 metų čia pradėjo kurtis pirmieji žydai. Nuo XIX a. Kaunas (kartu su Vilijampole) jau tapo reikšmingu žydų kultūriniu ir ekonominiu centru, čia gimė pasaulyje garsūs žydų kilmės mokslininkai, menininkai, verslininkai, formavosi naujoji profesionali rabiniška inteligentija. Nuo 1918 m. žydai ne tik aktyviai dalyvavo Kauno savivaldoje, kovojo nepriklausomybės kovose, bet ir dalyvavo visose valstybės kūrimo srityse. Taigi Kaunas nebuvo tik žydų centras. Žydų bendruomenė žymiai prisidėjo prie Kauno, o kartu ir Lietuvos ekonominio, kultūrinio gerbūvio kūrimo.

Holokaustas brutaliai ištrynė ryškius žydų bendruomenės gyvenimo pėdsakus mūsų mieste. Prie to prisidėjo ir sovietmečio okupacija. Vis dėlto, šiandien, vis dažniau prisimindami Holokausto tragediją, dažnai užmarštyje paliekame turtingą, daugialypę ir ilagaamžę litvakų istoriją. Pamirštame neįkainojamą, XV a. siekiantį žydų kultūros indėlį šio miesto istorijoje, gyvenime, kultūroje.

„Kaunas 2022“ atstovai tikisi, kad kilnus noras sutaikyti praeitį su dabartimi dėl ateities paskatins prisijungti prie diskusijos visus norinčius išgirsti renginio dalyvių mintis ar pasidalinti savosiomis.

Iliustracija: Vytis Snarskis „Frumos istorija“

Parengta pagal „Kaunas 2022“ inf.
www.kaunas2022.eu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.