Demografija – mokslas apie skaičius. Ar tikrai?

438

Tikriausiai, daug kas, tarp jų ir studentai bei ketinantys jais tapti, demografiją supranta kaip mokslą su daug skaičių ir įvairių statistinių duomenų. Panašios nuomonės buvau ir aš, nors studijuodama Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų programoje statistinius duomenis interpretuodavau įvairių visuomenėje vykstančių procesų kontekste. Požiūris į demografiją pasikeitė, kai trečiame bakalauro studijų kurse VDU sociologijos katedros profesorė ir Demografinių tyrimų centro vadovė V. Stankūnienė pradėjo dėstyti demografijos dalyką.

Šis studijų dalykas buvo mano pirma pažintis su pagrindinių demografinių procesų – gimstamumo, mirtingumo ir migracijos raida istoriniame kontekste, šiuolaikiniais demografiniais iššūkiais ir galimais jų sprendimo būdais. Su demografija „susidraugavau“, ir taip artimai, kad mano bakalauro baigiamasis darbas tapo sociologine demografinio proceso analize – žemo gimstamumo vertinimu remiantis laimės (angl. happiness) koncepcija ir racionalaus pasirinkimo teorija, pasitelkiant kiekybinių ir kokybinių tyrimų duomenis.

Suvokiau, kad priimant sprendimus, susijusius su demografinėmis problemomis, reikalingas tarpdisciplininis požiūris. Pavyzdžiui, siekiant spręsti žemo gimstamumo problemą, būtina kritiškai analizuoti ne tik statistinius ir įvairių tyrimų duomenis, bet ir paramos šeimai politikos priemones, kitų šalių viešąją politiką ir gerąją praktiką, vertinti ekonominę ir socialinę situaciją, derinti įvairių disciplinų teorines prieigas. Supratau, kad Lietuvos demografinės problemos – labai spartus gyventojų skaičiaus mažėjimas, dideli emigracijos mastai, žemas gimstamumo lygis ir aukštas vyrų mirtingumas, kurioms ypač daug dėmesio priešrinkiminiu periodu skiria politikai ir žiniasklaidos priemonių atstovai, neišsprendžiamos vien kalbomis apie šių problemų rimtumą. Siekiant spręsti demografines problemas ir užtikrinti tvaresnę gyventojų raidą, būtina adekvačiai suvokti situaciją, priimti viešosios politikos sprendimus, grįstus profesionaliomis žiniomis ir moksliniais tyrimais.

Deja, iki pastarojo meto įgyti specialybę, suteikiančią demografinių žinių, ir turėti galimybę dalyvauti viešosios politikos sprendimų priėmime šioje srityje buvo galima tik užsienio šalių universitetuose. Būdama dar ketvirtame bakalauro studijų kurse sužinojau, kad Vytauto Didžiojo universitetas inicijuoja demografines studijas ir nuo 2016 m. rudens planuoja pasiūlyti naują magistro studijų programą – Socialinę demografiją. Šios studijų programos rengimo laikotarpiu priklausiau darbo grupei ir labai džiaugiuosi, kad šiuo metu esu Socialinės demografijos magistro programos studijų 1 kurso studentė.

Pasirinkimas, kurį pakartočiau ir antrą, ir trečia kartą

Socialinės demografijos magistro programa išskirtinė – vienintelė Baltijos šalyse ir viena iš nedaugelio Rytų bei Vidurio Europoje. Programoje atsižvelgiama ne tik į Lietuvos, tačiau ir kitų Rytų ir Vidurio Europos regiono šalių specifines demografines problemas, jų priežastis ir pasekmes socioekonominei raidai.

Socialinės demografijos magistro studijos skirtos studentams baigusiems socialinių mokslų – sociologijos, socialinės politikos, socialinio darbo, ekonomikos, politikos mokslų ir visuomenės geografijos, taip pat fizinių mokslų – statistikos, matematikos ir biomedicinos mokslų – visuomenės sveikatos studijas.

Programos dėstytojai itin aukšto lygio specialistai – aktyvūs nacionalinio ir tarptautinio lygmens mokslininkai bei ekspertai, įvairių tarptautinių mokslinių asociacijų nariai, dalis jų už demografinius ir socialinius tyrimus apdovanoti Lietuvos mokslo premija ir tai dar tikrai ne viskas ką galima pasakyti apie šiuos dėstytojus. Spėliojate kas jie? Tai – VDU Socialinių mokslų fakulteto, kitų Lietuvos universitetų ir tarptautinių demografinių tyrimų centrų darbuotojai: prof. V. Stankūnienė, prof. A. Maslauskaitė, prof. S. Klusener, prof. V. Leonavičius, prof. A. Tereškinas,  prof. G. Smailytė, prof. D. Jasilionis, dr. A. Jasilionienė, dr. K. Žibas, dr. A. Žilys ir kt.

Manau, kad dėl tarpdiscplininio šio studijų pobūdžio, kiekvienas studijuojantysis gali atrasti aktualią ir dominančią sritį, nes tyrimų laukas yra labai platus – gimstamumo ir šeimos formavimo procesai, gyventojų skaičiaus ir struktūrų kaita bei ateities projekcijos, migracijos ir urbanizacijos procesai, gyventojų senėjimas, gyventojų sveikatos ir mirtingumo tyrimai, prieglobsčio ir migrantų integracijos politika, šeimos ir sveikatos politika bei jos poveikis ir kitos tematikos.

Studijuojant jungiamos teorinės, empirinės ir praktinio lygmens žinios – stengiamasi parengti studentus, galinčius remiantis įgytomis žiniomis ir gebėjimais paaiškinti įvarius demografinius procesus.

Studijos – nukreiptos į studento poreikius ir interesus

Nuo pat pirmojo studijų semestro ugdomi įvairiapusiai ir kompleksiškai mąstantys specialistai. Studentai jau nuo pirmojo studijų semestro konsultuojasi su dėstytojais ir rengiant rašto darbus yra orientuojami į asmeniškai labiausiai dominančią tematiką.

Pirmame magistro studijų semestre yra keletas studijų dalykų, skirtų bazinėms žinioms įgyti. Tai ypač naudinga tiems, kurie neturi jokių demografinių žinių. Įvadinis dalykas „Gyventojai ir visuomenės modernizacija“ skirtas suprasti kaip keičiasi pagrindiniai demografiniai procesai (gimstamumas, mirtingumas ir migracija) visuomenės modernizacijos kontekste. Daug dėmesio skiriama praktiniams užsiėmimas, kurių metu įgyjamos žinios kokią informaciją, rodiklius ir metodus naudoti vertinant demografinių procesų pokyčius ir situaciją.

Labai patogu ir tai, kad studijos dažniausiai vyksta vakare nuo 17 val., taip suteikiama galimybė studijuoti dirbantiems asmenims. Tiems, kurie studijuoja VDU, tikiuosi, kad net nereikia priminti, tačiau kitų universitetų studentams norisi paminėti, kad VDU studijų politika liberali, o betarpiškas bendravimas su dėstytojais kuria jaukią ir geriau įsisavinti žinias padedančią studijų aplinką.

Studentams, norintiems tapti tarptautinius reikalavimus atitinkančias kompetencijas turinčiais demografijos specialistais, kurių žinios ir gebėjimai būtų naudingi ne tik Lietuvoje, Socialinės demografijos magistro studijos yra puiki galimybė. Šią galimybę galima išnaudoti aktyviai dalyvaujant paskaitose, domintis, diskutuojant, konsultuojantis su dėstytojais ir siekiant žinių, taip įgyjant analitinius ir praktinius gebėjimus, kuriuos turintys specialistai – patrauklūs darbo rinkoje. Šios studijų programos absolventai gali dirbti ne tik nacionalinėse, bet ir tarptautinėse vyriausybinėse ar nevyriausybinėse organizacijose bei privačiose bendrovėse ar švietimo ir mokslo institucijose.

Kasdien – vis įdomiau

Dabar socialinę demografiją suvokiu dar kitaip, su įkvepiančių dėstytojų pagalba ir vedina asmeninio smalsumo, atrandu vis daugiau mane dominančių tematikų, vis labiau „pasineriu“ į įvairaus lygmens demografinių problemų priežasčių ir sprendimo būdų paiešką.

Tikrai labai džiaugiuosi, jog VDU man ir kitiems suteikia galimybę studijuoti Socialinės demografijos magistro studijų programoje, kuri pasižymi aukšta studijų kokybe. Lietuvai, kuri kaip ir visos Vidurio ir Rytų Europos regiono šalys, susiduria su sudėtingomis ir specifinėmis demografinėmis problemomis, turinčiomis ilgalaikes pasekmes, labai reikia socialinės demografijos specialistų. Aš atkakliai stengiuosi tokia tapti!

Jeigu esi neabejingas demografiniams iššūkiams, su kuriais susiduria Lietuva ir turi pakankamai ambicijų įsijungti į jų sprendimą, rekomenduoju Socialinės demografijos magistro studijas Vytauto Didžiojo universitete. Jos yra skirtos būtent Tau!

VDU Socialinės demografijos magistrantūros I kurso studentė ir VDU Demografinių tyrimų centro jaunesnioji mokslo darbuotoja Dovilė Galdauskaitė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.