Collegium Artes liberales atnaujina savo veiklą

3627

Balandžio 19 d. VDU Humanitarinių mokslų fakultete vyko pirmasis savo veiklą atnaujinusios Collegium Artes liberales susitikimas – Užstalės diskusija tema „Artes liberales pasaulio krizės akivaizdoje“. Renginyje dalyvavo diskusiją moderavęs Lietuvių išeivijos instituto direktorius prof. Egidijus Aleksandravičius, Vokiečių ir prancūzų filologijos katedros profesorė Viktorija Skrupskelytė, pirmasis atkurtojo VDU Rektorius prof. Algirdas Avižienis ir Thomas Aquinas College absolventas Vytautas Adomaitis. Prelegentai kartu su gausiai susirinkusiais ir gyvą dialogą užmezgusiais akademinės bendruomenės nariais – dėstytojais, studentais, tarnybų, centrų darbuotojais – aptarė artes liberales studijų idėjas, jų vietą VDU, plataus universitetinio išsilavinimo reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje.

Pavadinimas Collegium Artes liberales mums primena apie klasikinę lavinimo sistemą, apimančią 7 dalykus: gramatiką, logiką, retoriką, muziką, aritmetiką, geometriją ir astronomiją, kurie antikos laikais bei viduramžiais buvo laikomi aukštojo išsilavinimo pagrindu. Didžia dalimi dėka VDU Garbės daktaro prof. A. Avižienio, VDU atkurtas pagal Harvardo universiteto studijų sistemą, laikantis šiuolaikinių artes liberales studijų principų.

Renginio įžangoje Lietuvių literatūros katedros profesorė Irena Buckley papasakojo, kad kolegija buvo įsteigta 2003 m., daugiausiai prof. E. Aleksandravičiaus ir prof. L. Donskio iniciatyva, siekiant skleisti VDU humanitarinę kultūrą, ieškoti tarpdisciplininių ryšių, kurti akademinę keitimosi idėjomis bei nuomonėmis erdvę viešų diskusijų, kurios negali būti lyginamos su paskaitomis, pagalba. Keliems metams nutrūkusią draugijos veiklą nuspręsta atnaujinti matant būtinybę iš naujo permąstyti artes liberales tradiciją, jos iššūkius ir galimybes globalėjančiame pasaulyje. Pasak prof. E. Aleksandravičiaus, netgi artes liberales studijų „lopšyje“ – Jungtinėse Amerikos Valstijose – kažkada 20 proc. visų aukštųjų mokyklų sudaręs artes liberales koledžų skaičius mažėjo, jų geografija traukėsi atgal į Rytų pakrantę, o vystantis ekonomikai augo siauros specializacijos paklausa. Apskritai Senajame žemyne gimusių artes liberales studijų suvešėjimas sietinas su mokyklinio švietimo sistema – dabartinėje Europoje tikėtasi, kad gimnazijų abiturientai jau turės pakankamai platų išsilavinimą, todėl universitete galės siekti specializacijos. Tuo tarpu JAV tuo galėjo pasigirti nebent elitinės, privačios mokyklos.

Panašiai situacija, akademiko nuomone, klostėsi ir okupuotoje Lietuvoje. Sovietinės aukštosios mokyklos ruošė inžinierius, tiksliųjų mokslų specialistus (egzistavo netgi tokia universitetinė programa kaip „mėsos pramonė“!), bendrajam išsilavinimui beveik neskirta dėmesio, o šalia specialybinių dalykų dėstyti marksizmo-leninizmo ir kiti kursai buvo aiškiai ideologizuoti. Tad prof. A. Avižienio tiesiai iš JAV atsivežta Harvardo universiteto studijų sistema, sujungta su kertinėmis artes liberales idėjomis tapo beprecedentiniu įvykiu Lietuvos istorijoje. Kaip pasakojo pats Garbės profesorius, 1988 m. Harvarde išleistoje „Course studies“ knygoje jis rado tai, ką pasiryžo įgyvendinti po sovietinės priespaudos bandančioje atsigauti Lietuvoje. Pagal amerikietišką sistemą, bakalauro studijose vieneri metai skiriami artes liberales studijoms, vieneri – laisvai pasirenkamiems dalykams ir dveji – siauresnei krypčiai, kurioje planuojama tęsti mokslus. Šešios sritys (pvz., literatūra ir menai, gamtos ir tikslieji mokslai, etinis mąstymas ir t.t.), į kurias skirstomos disciplinos, mažai kuo skiriasi nuo klasikinio artes liberales – tai greičiau suskirstymas atsižvelgiant į pastarųjų šimtmečių mokslo raidą. Kertinius šios sistemos elementus VDU išlaikė iki šių dienų. Ir tai pamažu tampa itin aktualiu dalyku, kuomet pinga gamyba ir brangsta pačios idėjos. Šiai prof. E. Aleksandravičiaus minčiai pritarė prof. A. Avižienis, kažkada mokęs informatikus rašyti programas be skaičių: „Labiausiai visose srityse reikalinga vaizduotė, nes ji gimdo idėjas. Todėl net tiksliųjų mokslų atstovui mokslinės fantastikos skaitymas gali padėti labiau nei mokymasis algebros“.

Profesoriaus nuomone, artes liberales išliko aktualios ir šiandien, praėjus daugiau nei 20 metų po VDU atkūrimo. Tačiau 2008 m. Harvardo universitetas, reaguodamas į globalius pokyčius ir jų keliamus iššūkius, perrašė studijų programas, atkreipiančias studentų dėmesį į visuomenės problemas, skatinančias neatsiriboti nuo bendros jų sprendimų paieškos. Su šitokios aukštojo mokslo kaitos tendencingumu sutiko pokalbin įsijungusi prof. V. Skrupskelytė, Čikagos universiteto koledže atradusi artes liberales. Jos teigimu, tai buvo „nuostabių žmonių kalvė“. Integruotų dviejų metų studijų eigoje programa susidėjo iš fundamentalių tekstų skaitymo bei analizavimo. Šiuo metu, reaguodamas į išorinius veiksnius, koledžas to atsisakė. Tačiau, anot profesorės, „patys žmonės (pirmiausia – dėstytojai) kuria artes liberales, kurių esmė – kritinis mąstymas“. Ji prisiminė savo darbą Oberlin College, JAV, po hipių judėjimo apogėjaus. „Tuomet visi mokėsi dėstyti. Feminizmo kurso studentė, po paskaitos priėjusi pasakė, kad mano balso tonas prieštarauja išsakomoms idėjoms, nes skamba kaip autoritetas“, – prisimena profesorė. Hierarchijos tarp dėstytojų ir studentų nebuvimas – viena iš būtinų artes liberales sąlygų.

Į užsimezgusią diskusiją įsijungus ir kitiems prelegentams, E. Aleksandravičius papildė, kad viena iškiliausių lietuvių išeivijos asmenybių, prof. Vytautas Kavolis, išankstinę specializaciją pavadino „didžiausia XX a. aukštojo mokslo tragedija“. Argumentuodamas šią poziciją, moderatorius pastebėjo, jog darbdaviai dažnai patys nežino kokių žmonių jiems reikia ar reikės. Profesijos atsiranda ir išnyksta, o platus universitetinis išsilavinimas visada lieka paklausus. Taigi universitetas turi auklėti visuomenę. Su tuo sutiko visi diskusijos dalyviai, vardindami pavyzdžius iš savo patirties – prof. V. Skrupskelytės buvęs studentas kartą atėjo ir pasakė, kad jo profesija paprasčiausiai išnyko. „Ne vienas turbūt pastebime, kad Lietuvos (ir ne tik) gydytojai dažnai nebežino kaip bendrauti su pacientu – dėl to užkertamas kelias efektyviam ligos diagnozavimui ir gydymui“, – toliau tęsė profesorė. Reikalavimai kompetencijai nuolat plečiasi ir be tvirtų pagrindų sunku įgyti naujų gebėjimų ar tobulinti esamus. Kaip problemą Užstalės diskusijos dalyviai įvardino ir tai, kad JAV artes liberales turi gerą reputaciją, priešingai nei Rytų Europoje. Tai galėtų būti viena priežasčių, kodėl deramai darbdavių tarpe neįvertinamas ir VDU diplomas – paprasčiausiai neatsižvelgiama į tai, ką studijavo ir ko per visus metus išmoko potencialus darbuotojas. Artes liberales studijų sklaidai trukdo ir per didelis vieningos aukštojo mokslo sistemos siekis.

Prof. V. Kavolio pasakota, kad stojant į Dickinson College, kuriame jis dėstė, į vieną vietą pretendavo du aplikantai. Laimingasis būdavo pasirenkamas atsižvelgiant ne vien į mokymosi rezultatus, bet ir atliekant interviu, padedančiu išsiaiškinti studento siekius bei lūkesčius. Radikalų, tačiau visiškai realų pavyzdį pateikė prof. A. Avižienis: „Jei nori studijuoti informatiką – galbūt įstosi, tačiau jei nori studijuoti informatiką ir senovės kinų poeziją – greičiausiai įstosi“. Didžiausias artes liberales stebuklas – stebuklo nebuvimas. Pakanka vienas iš kito mokytis pasiruošusių, žingeidžių asmenybių.

Galiausiai savo patirtimi pasidalino ir diskusijos moderatoriaus šmaikščiai pavadintų artes liberales liberales studijų Thomas Aquinas College absolventas Vytautas Adomaitis, šiuo metu sėkmingai dirbantis verslo konsultantu. „Šiame koledže nerasime jokių paskaitų ar hierarchinių dėstytojo–studento ryšių. Visas bakalauro kursas susidėjo iš reikšmingiausių Vakarų civilizacijos tekstų, pradedant Homeru, ikisokratikais ir baigiant A. Einsteino reliatyvumo teorija, analizės, stengiantis ne vien interpretuoti, bet ir ieškoti tiesos, neatmetant galimybės, kad ši egzistuoja,“ – mintimis dalijosi pašnekovas.

Vėliau, diskusijai įsibėgėjus ir prasidėjus gyvam visų susirinkusiųjų polilogui, kalba ėmė krypti link bandymų įvardinti platesnes švietimo sistemos Lietuvoje problemas ir pasiūlymų jas spręsti. Laikas prabėgo nepastebimai, o diskusijoms pabaigos nesimatė, tad sutarta ilgai nelaukus, jau gegužės mėnesį, darkart susitikti ir toliau gvildenti akademinei bendruomenei rūpimus klausimus atvirai, laisvai ir be pykčio. Kaip lygus su lygiu.

Kviečiame žiūrėti Jono Petronio (j.petronis@vkt.vdu.lt) fotoreportažą ir Kristijono Jakubsono (k.jakubsonas@vkt.vdu.lt) videoreportažą. Paskaitos įrašą rasite skiltyje „VIDEO paskaitos“. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.