Buchenvaldo krosniadirbiai: Topfų šeimos istorija

149

Kultūros savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“ tęsiamas VDU Filosofijos ir socialinės kritikos katedros docentės Rasos Baločkaitės straipsnių ciklas, kuriame analizuojama, kaip klostosi gyvenimas po tiesioginio santykio su siaubingu blogiu. Ciklo pradžia – 2014 m. gruodžio mėn. publikuotas straipsnis „Apleistumo zona. Kiek tavyje gulago?“.

Anne Marie Roviello, interpretuodama Hannos Arendt totalitarizmo teoriją, teigia, kad blogis, kuris ištinka žmones, paveikia tiek budelį, tiek auką. Abu, norėdami išlaikyti kasdieninio gyvenimo normalumo iliuziją, yra priversti suspenduoti blogio paveiktą asmenybės dalį taip, kad nebegautų jokio signalo apie tą blogį, kuris juos ištiko ir kuriame jie priversti dalyvauti. Apie blogį nekalbama ir negalvojama, neįvardijamas blogis tampa nematomas ir neiškomunikuojamas, o asmuo pats dalyvauja jame su protestantišku uolumu, negalėdamas atpažinti ir įvardinti jo kaip blogio.

Kaip šios paslaptys, šis kontūrus praradęs, sąmonę persmelkiantis blogis paveikia kelių kartų likimus? Kaip Holokausto siaube susipina šeimos vertybės, krikščioniška pasaulėžiūra, biurgeriškas uolumas, sunkaus darbo kaip atpirkimo ir išganymo imperatyvai ir nežmoniškas blogis? Apie tai – vokiečių fabrikantų Topfų, dar žinomų kaip „Buchenvaldo krosniadirbiai“, šeimos istorija.

           Ištrauka iš straipsnio.

Visą tekstą galima rasti savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.