Ar tikrai socialiniams mokslams ne?

329

Straipsnio autorė VDU Socialinių mokslų fakulteto prodekanė dr. Aurelija Stelmokienė

Kalbant apie profesijos pasirinkimą dažnai keliami keli pagrindiniai klausimai: ko absolventas nori, ar apsimoka tą norą įgyvendinti ir kokioje institucijoje verta tai padaryti.Užaugęs norėčiau būti…

Nors klausimas, kuo tu būsi užaugęs, vaikus lydi nuo darželio, tikrąją prasmę jis įgauna baigiamosiose mokyklos klasėse, o kai kuriems jau nuskambėjus paskutiniajam skambučiui. Bandydami susivokti, kuo jie norėtų būti užaugę, šių dienų absolventai tikriausiai ne kartą išgirdo frazę, jog socialiniai mokslai neturi ateities. Ir nesvarbu, jog svajoji padėti žmonėms, teks užsinorėti bendrauti su kompiuteriais, nes toks šiandieninis valstybės užsakymas. Vis dėlto, noras yra svarbus argumentas renkantis profesiją, kurio nereikėtų ignoruoti. Juk darbdaviai ieško užsidegusių ir savo darbu patenkintų jaunų specialistų. Stipri vidinė motyvacija, gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti – tai vienos pagrindinių paklausių darbuotojų charakteristikų. Be to, į socialinių mokslų perspektyvas jau atsigręžė išsivysčiusios šalys, kurios suprato, jog žmones pakeisti technologijomis ne visada įmanoma (Pasaulio ekonomikos forumas, 2016). Tad norėti studijuoti socialinius mokslus tikrai galima.

Pasirinkęs norimą profesiją nebūsiu bedarbis

Sąmoningi absolventai taip pat ieško atsakymų į klausimą, kuo verta būti užaugus. O čia reikia atkreipti dėmesį į įsidarbinamumo galimybes, kurios palankios ne tik informacinių technologijų specialistams. Jaunesniuosius socialinius darbuotojus Lietuvos darbo birža įvardina kaip vieną iš dešimties paklausiausių profesijų. Profesijų žemėlapyje psichologų paklausa jau nuo 2015 m. antro pusmečio yra didesnė nei pasiūla. Remiantis žurnalo Reitingai informacija, pagal studijų baigimo dieną dirbusių 2015 m. absolventų skaičiaus pasiskirstymą įvertinus studijų kryptį lyderiauja Edukologija (su 77,39 proc. patenka į sąrašo penketuką) ir Socialinė politika (su 65,38 proc. patenka į sąrašo penkioliktuką). Be to, edukologai išlieka sąrašo penkioliktuke (su 81,63 proc.) įvertinus dirbančių absolventų procentinę dalį praėjus 6 mėnesiams po studijų.

Savo norus įgyvendinsiu ten, kur užtikrinama kokybė ir puoselėjama palaikanti bei įtraukianti studijų aplinka

Renkantis profesiją ne ką mažiau svarbu įvertinti ir tai, kur galima tikėtis gauti kokybiškiausias studijas. Studijų kokybės vertinimo centras ir jų samdomi užsienio ekspertai Vytauto Didžiojo universitete, Socialinių mokslų fakultete vykdomas bakalauro studijų programas akreditavo maksimaliam šešerių metų laikotarpiui. Vertindamos programos tikslus, numatomus studijų rezultatus, programos sandarą, dirbančius dėstytojus, materialinę bazę, studijų eigą ir programos vadybą, ekspertų grupės pateikė labai aukštus balus, priskirdamos programas labai gerų ar puikių grupei (Socialinis darbas – 21 iš 24; Sociologija ir antropologija, Socialinė politika – 20 iš 24; o Psichologija – 19 iš 24). Naujosios Karjeros valdymas ir Visuomenė, kultūra ir komunikacija (anglų kalba) programos taip pat akredituotos 5 metų laikotarpiui. Todėl Socialinių mokslų fakulteto siūlomos bakalauro programos, anot Studijų kokybės vertinimo centro Studijų vertinimo skyriaus vedėjo Almanto Šerpatausko, turi kokybės ženklą.

Tai patvirtina ir nacionaliniai bei tarptautiniai Socialinių mokslų fakulteto bendruomenės pasiekimai: sociologijos profesorius A. Tereškinas – Lietuvos mokslo premijos laureatas, psichologijos studentas V. Naruševičius – vardinės prezidento Algirdo Brazausko stipendijos laimėtojas, Edukologijos katedros pasirašyta išskirtinė bendradarbiavimo sutartis su UNESCO (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija),  šio fakulteto dėstytojai taip pat buvo ir yra Socialinio darbo, Antropologijos studijų pradininkai ir tradicijų puoselėtojai Lietuvoje.

Kartais juk sprendimus nulemia ne vien racionalūs argumentai, o lūkesčiai, jog studijų laikotarpiu jausiesi komfortabiliai. Remiantis Studijų kokybės centro vertinimu, Vytauto Didžiojo universiteto veiklos geroji praktika pasižymi tokiomis charakteristikomis kaip „Mokymosi atmosfera ir kultūra grindžiama pagalba, daugiausia dėmesio skiriant studentui“, „Studentams yra plačiai atstovaujama, jų klausoma, į jų nuomones atsižvelgiama“. Socialinių mokslų fakultete skirtingų programų studentai save atranda ir išpildo ne tik formalių studijų eigoje, bet ir studentiškų organizacijų (Lietuvos psichologijos studentų asociacijos VDU padalinys, VDU sociologų klubas, Socialinio darbo studentų klubas Vesta, Jaunųjų karjeros specialistų klubas JauKaS) veikloje.

Todėl prieš pasakant ne socialiniams mokslams, vertėtų išsamiau pasidomėti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio realijomis ir sprendimą dėl profesinio kelio priimti atsakingai. Absolventų norai dėl profesijos, rinkos poreikiai ir lūkesčiai dėl studijų kokybės bei draugiškos aplinkos universitete turėtų būti svarūs argumentai renkantis profesiją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.