Aukštajame moksle ne viskas gerai – ką daryti toliau?

Lapkričio 3 d., antradienį, 11–15 val., VDU mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28, II a.) vyko VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto metinė konferencija „Lietuvos aukštojo mokslo politikos prieštaravimai“.

Kaip per pastaruosius dvidešimt metų keitėsi Lietuvos aukštojo mokslo politika? Ką pavyko pasiekti, o kas vis dar yra siekiamybė? Ar nuolat skelbiami vertinimai ir reitingai padeda suprasti, kokia kryptimi eiti? Kaip Lietuva atrodo tarptautiniame kontekste? Šiuos ir kitus klausimus aptarė šalies mokslininkai, politikos analitikai, apžvalgininkai ir politikai.

Pranešimus konferencijoje skaitė LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, LR Švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza, VDU rektorius prof. Juozas Augutis, VDU filosofas, profesorius Leonidas Donskis, VDU istorikas, profesorius Antanas Kulakauskas ir kiti.

Tarp aptariamų temų – ne tik pasiūlymai, kaip spręsti dabartines aukštojo mokslo problemas, bet ir pastabos apie poakademinį universitetą, 2009 m. mokslo ir studijų reformos.

Pasak VDU sociologo dr. Dainiaus Genio, nors trintis tarp universiteto ir visuomenės buvo ir anksčiau, šiandien universitetas prarado žinių kūrimo monopolį ir pastarosios apskritai nuvertėjo, todėl aukštosios mokyklos priverstos pripažinti pasikeitimus ir įveikti iššūkį – įrodyti savo išskirtinumą tarnaujant konkretiems visuomenės poreikiams.

„Dar skausmingesnis aspektas yra verslo vaidmens sustiprėjimas ir dominavimas. Globalioje visuomenėje verslas ima valdyti ne tik ekonomiką ar nustatinėti aukščiausios politikos darbotvarkę, bet ir žinių poreikį. Net ir be sąmokslo teorijų aišku, kad aukščiausios galios suverenitetas, galutinis žodis, šiandien priklauso globaliam kapitalui. Universitetus stipriai paveikė ne tiek verslo iškilimas kaip naujo tipo ekonominės ar politinės jėgos, kiek jo kėsinimasis į žinojimo sritį“, – tikina sociologas.

Tačiau tai nereiškia, kad svarbiausias universiteto pajėgumo kriterijus turėtų būti įsidarbinimas – profesorius Leonidas Donskis primena, kad tokį kriterijų uoliai kėlė sovietmečio mokslo ir studijų funkcionieriai. Ateitis, filosofo teigimu, yra kūrybingame ir liberaliame išsilavinime.

„Ne studentų įsidarbinimas ir jų universitetų rektorių mantra apie darbdavius, o kūrybingas mąstymas ir platus išsilavinimas, literato ir filosofo gebėjimas ateiti į verslą, technologijomis pratęsta didžiųjų knygų ir meno kūrinių fizinė gyvybė (bent dar keliems šimtmečiams) yra XXI a. mokslo ir studijų siužetai“, – teigia prof. L. Donskis.

***

Konferencija „Lietuvos aukštojo mokslo politikos prieštaravimai“ vyko lapkričio 3 d., 11-15 val., VDU mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28, II a., Kaunas).

Konferencijos metu taip pat pasirašytas memorandumas tarp Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Šiaulių ir Edukologijos universitetų.

Konferencijos programa