Savanorystės žmogiškųjų išteklių valdymas nevyriausybinėse organizacijose (Vadyba 03 S)
Anotacija
Disertacijoje atskleidžiama savanorystė kaip mokslinių tyrimų objektas, jos raida pasaulyje, sampratos formavimasis mokslinių tyrimų kontekste. Pateikiami savanorystės ir nevyriausybinių organizacijų tarpusavio priklausomybės teoriniai aspektai: nevyriausybinių organizacijų samprata, savanorystės reikšmė nevyriausybinėms organizacijoms. Analizuojama savanorystės žmogiškųjų išteklių valdymas nevyriausybinėse organizacijose, savanorystės žmogiškųjų išteklių valdymo veiklų (savanoriškų veiklų analizė, savanorių apskaita, planavimas, verbavimas, atranka, adaptavimas, vertinimas, mokymas, judėjimo valdymas, saugos užtikrinimas, motyvavimas) teorinė analizė.
Pateikiamas savanorystės žmogiškųjų išteklių valdymo modeliavimas, tyrimo metodų strategijos, tyrimo (kiekybinio ir kokybinio) struktūra ir organizavimas. Taip pat pateikiami tyrimo rezultatai, analizuojama atsakymų į anketos klausimus skirstiniai, Pearson’o ir Kendall’o koreliacijos skaičiavimai, ryšiai tarp kintamųjų, faktorinės analizės metodu ištirtų veiksnių struktūra, nepriklausomų kintamųjų įtakos skaičiavimai. Aprašomi interviu, kurie buvo atlikti norint ištirti savanorystės žmogiškųjų išteklių valdymo ypatumus Lietuvos nevyriausybinėse organizacijose. Interviu metu apklausti ekspertai – įvairių nevyriausybinių organizacijų vadovai, aukščiausio lygmens vadybininkai ar specialistai, atitinkantys ekspertams keltus reikalavimus. Apibendrinami kiekybinio ir kokybinio tyrimų rezultatai, jų tarpusavio ryšiai. Atsižvelgiant į gautus rezultatus koreguojamas Savanorystės žmogiškųjų išteklių valdymo nevyriausybinėse organizacijose teorinis modelis. Parengtas modelio įgyvendinimo nevyriausybinėse organizacijose algoritmas.
