Sakmiškieji lietuvių naratyvai apie antgamtinio pasaulio patirtis XXI a. pr.: tradicijų tęstinumas ir kaita (Etnologija 07 H)
Anotacija
XXI amžiaus pradžioje užfiksuoti sakmiškieji lietuvių kalba plintantys naratyvai apie įvairias antgamtinio pasaulio patirtis plinta tiek tradiciniams tautosakos žanrams būdingu keliu – žodžiu, pasakojant juos iš lūpų į lūpas, tiek moderniomis komunikacijos priemonėmis, virtualioje terpėje, raštu ar tekstą papildant vaizdinėmis priemonėmis. Disertacijoje bandoma atskirti aktualizuotus tradicinių sakmių variantus nuo naujos rūšies sakmiškųjų pasakojimų, tačiau dalis naratyvų gali būti priskiriami tiek vienai, tiek kitai grupei, todėl analizuojant konkrečius tekstus ieškoma sąsajų su mitologinių sakmių siužetais ar jų elementais, kurių perimamumas laikomas pagrindiniu folkloro kūrinių giminiškumo nustatymo kriterijumi. Lietuvoje iki šiol kiek plačiau analizuotos folkloro kūriniuose ryškėjančios gyvųjų ir mirusiųjų bendravimo galimybės, reikšmingi sapnai, įvairios magijos formos, o tokios temos, kaip buvusių gyvenimų prisiminimai, išskirtinės mistinės erdvės žmogaus gyvenamoje aplinkoje, susidūrimai su NSO ir kitais neįprastais gamtos reiškiniais visiškai netyrinėtos. Tyrimas atskleidžia, jog mūsų kultūroje vis labiau populiarėja sinkretiški pomirtinio pasaulio, klajojančios ir persikūnijančios sielos vaizdiniai, į vieną visumą sulieję rytietišką reinkarnacijos, baltiškus ikikrikščioniškus metempsichozės elementus ir krikščioniškas dangaus, pragaro bei skaistyklos, į kurias siela keliauja po kūno mirties, sampratas.
