Pokalbio struktūros analizė kalbos įsisavinimo požiūriu (Filologija 04 H)
Anotacija
Disertacijoje nagrinėjama vaiko ir tėvų pokalbio ypatybės ir raida. Analizuojama, kaip vaikas įsisavina pokalbio struktūrą (išmoksta savarankiškai pradėti, plėtoti ir baigti pokalbį, keisti pokalbio temą, spręsti komunikacinius nesklandumus, keistis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis), kaip išmoksta atpažinti ir kurti tam tikrus kalbos aktus (daugiausia dėmesio skiriama nurodymų ir klausimų įsisavinimui) ir kaip komunikacinis tėvų elgesys veikia gimtosios kalbos gramatikos išmokimą.
Tyrimas atliktas taikant ilgalaikio stebėjimo, tekstynų lingvistikos, analitinį, aprašomąjį ir lyginamąjį metodus. Empirinę tyrimo medžiagą sudaro ilgalaikio stebėjimo metodu (20002002 m.) sukauptas, CHILDES programa transkribuotas ir įvairiapusei kalbinei analizei paruoštas 128 517 žodžių (27 val.) apimties tiriamojo vaiko (1;82;8) ir tėvų pokalbių įrašų tekstynas. Papildomai analizuotas 19992002 m. rašytas 11 tūkst. žodžių apimties tiriamojo vaiko kalbos dienoraštis.
Tyrimo rezultatai atskleidžia būdingiausias vaiko ir tėvų pokalbio ypatybes ir jų kaitą vaikui augant: pokalbio pradžios ir pabaigos taisyklių įsisavinimą, gebėjimų plėtoti pokalbio temą, keistis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis formavimąsi, taip pat tėvų komunikacinio elgesio poveikį vaiko gimtosios kalbos gramatinės sistemos įsisavinimui. Remiantis šiais rezultatais, galima numatyti tolesnių vaiko komunikacinės kompetencijos tyrimų gaires, panaudoti šiuos rezultatus kaip pagrindą ir / ar lyginamąją medžiagą tolesniems lietuvių vaikų kalbos tyrimams.
