Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje 1945-1990 m. (Istorija 05 H)
Anotacija
Pastaruosius kelerius metus santykiai tarp kaimyninių Lietuvos ir Lenkijos valstybių, bent jau politiniame lygmenyje, labai įtempti. Iš naujo prisimenamos senos nuoskaudos. Todėl tik dar labiau aktualėja bendro dialogo paieškos. O istorija rodo, kad ir sunkiomis sąlygomis jo būta ir anksčiau. Pokario likimai Lietuvai ir Lenkijai susiklostė skirtingai. Pirmoji pateko į Sovietų Sąjungos sudėtį. Vakarai inkorporavimo į SSRS niekada nepripažino. Išeivija turėjo atvirą veiklos lauką, mat per Lietuvos diplomatines atstovybes buvo išsaugotas valstybės tęstinumas. Tuo tarpu Lenkijos Liaudies Respublika gavo nominalų suverenumą. Jų egzilinė vyriausybė prarado savo buvusius partnerius, o lenkų egzilio diplomatų įtaka bet kokiems įvykiams Europoje tapo labai apribota. Pripažinus Lenkijos Liaudies Respublikos vyriausybę, prasidėjo tarptautinė egzilinės vyriausybės Londone izoliacija. Šios disertacijos tikslas yra išanalizuoti lietuvių ir lenkų santykius emigracijoje bei lietuvių ir lenkų subrandintus Lietuvos ir Lenkijos ateities santykių vaizdinius. Tam disertacijoje stengiamasi rekonstruoti oficialių išeivijoje veikusių lietuvių ir lenkų organizacijų ir institucijų narių megztus kontaktus siekiant sureguliuoti tarpusavio santykius; išnagrinėti atskirų asmenų, kurie darė įtaką platesnėms išeivijos masėms, generuotus vaizdinius lietuvių ir lenkų bei Lietuvos ir Lenkijos santykių klausimu; pristatyti išeivijoje egzistavusius lietuvių ir lenkų sambūrius, jų vaizdinius, kurie įtakojo lietuvių ir lenkų santykių raidą; bei aptarti, kaip lietuvių ir lenkų santykiai buvo įtakojami įvairių federacinių projektų.
