Lietuvių kalbos priebalsių akustinės ypatybės (Filologija 04 H)

  • VardasSigita
  • PavardėDereškevičiūtė
  • Vadovasprof. dr. Asta Kazlauskienė
  • Data2013 04 02
  • KryptisFilologija

Anotacija

Disertacijoje aprašomo tyrimo tikslas – instrumentiniais fonetikos metodais ištirti ir aprašyti svarbiausias bendrinės lietuvių kalbos priebalsių akustines ypatybes, didžiausią dėmesį skiriant jų relevantiškumui. Specialiai tyrimui parengta įrašų bazė (apie 40 tūkstančių priebalsių). Darbas atliktas taikant eksperimentinės fonetikos tyrimo metodus. Remiantis empirine medžiaga, eksperimentinės analizės duomenimis ir statistiniais tyrimais aprašytos priebalsių akustinės (trukmės ir LPC spektro) ypatybės.

Atlikus tyrimą darbe pagrindžiami šie ginamieji teiginiai:
1. Kaip ir kitų kalbų, lietuvių kalbos priebalsių spektras išsklaidytas plačioje dažnių zonoje: stipriausia sklandžiųjų priebalsių energija susitelkusi nuo žemų iki aukštų (200–500 Hz) dažnių diapazone, pučiamųjų ir sprogstamųjų priebalsių bei afrikatų – vidutinių ar aukštų dažnių (1000–8000 Hz) diapazone.
2. Lietuvių kalbos priebalsių spektras gali būti difuziškas, pasižymintis įvairaus intesyvumo viršūnėmis plačioje dažnių juostoje, arba kompaktiškas, pasižymintis energijos koncentracija siauresniame ar platesniame vidutinių dažnių diapazone.
3. Priebalsių spektriniai požymiai susiję su jų tarimo vieta: priešakinėje burnos dalyje artikuliuojami priebalsiai yra aukštesni, burnos gilumoje – žemesni.
4. Kai kurios priebalsių energijos susitelkimo ir pasiskirstymo sritys spektre pastovios, kitos mobilios ir jos yra palatalizacijos, labializacijos ar kitų artikuliacinių požymių rodikliai.
5. Skardžiuosius priebalsius nuo dusliųjų priebalsių skiria žematonių dažnių išryškėjimas spektre.
6. Lietuvių kalbos priebalsių trukmei įtakos turi balso stygų veikla ir tarimo būdas, kai kuriais atvejais ir tarimo vieta: duslieji priebalsiai ilgesni už skardžiuosius, sklandieji priebalsiai patys trumpiausi, o kompleksiški garsai – afrikatos – ilgiausi.
7. Liežuvio vidurinės dalies pakėlimas arba palatališkumas trukmei įtakos neturi.
8. Priebalsių trukmė priklauso nuo pasakymo pobūdžio (dirbtinis junginys, pavienis sakinys ar rišlus tekstas), o spektrinės priebalsių ypatybės gana stabilios.

Išsamiau