Ixodes erkių genetinė įvairovė Baltijos šalyse (Biologija 01 B)
Anotacija
Dvi artimos erkių rūšys Ixodes ricinus (Linnaeus, 1758) ir Ixodes persulcatus (Schulze, 1930) yra pagrindiniai vektoriai tokių ligų, kaip Laimo boreliozė, erkinis encefalitas, anaplazmozė, babeziozė, tularemija ir riketsiozė, Europoje ir Baltijos šalyse. Baltijos šalys yra įsikūrusios unikalioje vietoje – tiesiai ant I. persulcatus erkių paplitimo zonos ribos, simpatrinės abiems (I. ricinus ir I. persulcatus) erkių rūšims. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad vektorių koegzistavimas vienoje vietovėje turi įtakos jų pernešamiems patogenams– I. persulcatus erkės padidina Borrelia patogenų cirkuliaciją I. ricinus erkėse ir patogenai pakeičia savo tipinį šeimininką. Iki šiol nebuvo ištirta I. ricinus erkių genetinė įvairovė alopatrinėje ir simpatrinėje zonose Baltijos šalyse. Ixodes ricinus erkių genetinės įvairovės palyginimas naudojant mtDNR kontrolinio regiono, 16S rRNR ir cytb genų sekų analizę, tarp simpatrinės ir alopatrinės zonų pirmą kartą parodė skirtumus tarp erkių šiose zonose, kuriose buvo stebimas didelis specifinių kiekvienai zonai haplotipų skaičius. Genetinė I. ricinus erkių įvairovė buvo pirmą kartą palyginta Norvegijoje ir likusioje Europoje, kas parodė, kad Norvegiškos erkės yra genetiškai atsiskyrusios nuo likusios Europos. Nustatant Ixodes erkių rūšis naudojant 16S rRNR geno analizę ir morfologinius metodus, Ixodes inopinatus (Estrada-Peńa, Nava ir Petney, 2014) erkių rūšis buvo pirmą kartą rasta Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Norvegijoje.
