Intersubjektyvumo ir kūniškumo plotmių sankirta. Fenomenologinė perspektyva (Filosofija 01 H)
Anotacija
Disertacijoje tyrinėjamos kūniškumo ir intersubjektyvumo plotmės bei jų sąsajos. Intersubjektyvumas disertacijoje analizuojamas žmogaus mąstymo atvirumo kitybei ir Kito svetimumo pažinimo galimybės šviesoje. Kūniškumas apmąstomas kaip žmogaus buvimo pasaulyje perspektyva, atliekamas neobjektyvizuojantis kūniškumo ir su juo susijusių reiškinių tyrimas. Analizuojama, kaip tarpusavyje susijusios intersubjektyvumo ir kūniškumo plotmės, ir ką ši sąsaja byloja.
Disertacijos tyrimo tikslas tyrinėjant intersubjektyvumo, interkūniškumo plotmes bei jų sąsajas, atskleisti intersubjektyvumo kilmę įvairialypėse kitybės patirtyse, kūniškumo fenomeno specifiškumą ir abiejų šių plotmių saitus bei abipusę jų priklausomybę kaip interkūniškumą. Disertacijoje naudojama dvejopa tyrimo strategija: analizuojami filosofų tekstai, pagrindinį dėmesį sutelkiant į fenomenologinę tradiciją atstovaujančių autorių tekstus, ir nuolat atsigręžiama į patirtinį aprašomų fenomenų lauką.
Disertaciją sudaro įvadas, trys dalys, išvados ir literatūros sąrašas. Disertacijos struktūrą lėmė išsikelto tyrimo tikslo įgyvendinimas: interubjektyvumo tyrimas atveda prie kūniškumo plotmės, o pastarosios tyrimas galiausiai atveria naują intersubjektyvumo aspektą interkūniškumą, kuris, kaip abiejų plotmių sąsaja, yra tyrinėjamas paskutinėje dalyje.
