Asmens, turinčio proto negalę, ir aplinkos sąveika: socialinės karjeros diskursas (Edukologija 07 S)
Anotacija
Disertacijoje analizuojamos socioedukacinės asmenų, turinčių proto negalią, savarankiškumo (AŠ veiksmingumo) plėtotės ir savirealizacijos galimybės, pabrėžiant ypatingą socialinio dalyvavimo reikšmę. Analizė išryškino įtampas, sąlygojamos medicinio ir socialinio negalės modelių raiškos socialinėje praktikoje ir teoriniuose darbuose, kurios lemia komunikacijos barjerus įvairiuose socialinės sąveikos lygmenyse. Tokia situacija reikalauja tikslingų pastangų, siekiant harmonizuoti praktinę ir mokslinę veiklą. Mokslinės problematikos aktualumas ir naujumas disertacijoje siejamas su transformacijų sąlygojamu praktinės problemos kompleksiškumu asmens ir aplinkos sąveikos kontekste ir nepakankamu jos ištirtumu. Disertacijoje pasirinktas socialinės karjeros diskursas leido sisteminti skirtingus požiūrius ir jų raišką, susiejant asmens, turinčio proto negalę, savarankiškumo plėtotės ir įgalinančios socioedukacinės aplinkos tematikas. Remiantis teorinės analizės procese pasirengtu socialinės karjeros modeliu ir empirinio tyrimo rezultatais išryškintos teorinės ir praktinės socialinio dalyvavimo, grindžiamo sąveika, prielaidos. Taip pat patvirtintas socialinės karjeros diskurso produktyvumas, analizuojant asmens, turinčio proto negalę, ir inovatyvios socioedukacinės aplinkos sąveiką, atskleidžiant pagalbą teikiančių organizacijų ir darbuotojų kompetencijos plėtotės kryptis pokyčių kontekste.
