Angelų ikonografija Lietuvos bažnytinėje dailėje (XVI-XVIII a.) (Menotyra 03 H)
Anotacija
Disertacijoje tiriama angelų ikonografija Lietuvos bažnytinėje dailėje. Pagrindinis tikslas – atskleisti angelų atvaizdų ikonografijos ypatumus Lietuvos XVI-XVIII a. dailėje europinio krikščioniškojo meno ir bažnytinės tradicijos kontekste.
Šiame darbe pirmą kartą kompleksiškai tiriama angelų ikonografija. Tematinis bei visuminis sakralinės dailės tyrimas atliepia šiandienines bažnytinio paveldo tyrimų Lietuvoje tendencijas. Tiriant gilinamasi į angelų ikonografijos sklaidą Lietuvos bažnytinėje dailėje, analizuojami anksčiau išsamiau ar visai nenagrinėti kūriniai, arba jie tiriami Lietuvos menotyrai nauju angelologiniu aspektu.
Remiantis angelų ikonografijos europiniais tyrimais, disertacijoje aiškiai apsibrėžiamas ikonografinių tipų ir schemų kontekstas. Angelų vaizdavimo tradicija ir ikonografija atskleidžiama sujungiant nagrinėjamus rašytinius šaltinius, archyvinius duomenis, informaciją apie išlikusius kūrinius ir jų analizę. Nustatytas Lietuvos bažnytinei dailei būdingas angelų tematinis spektras ir jo ypatumai. Šiame darbe išryškinami svarbiausi angelo krikščioniškojo atvaizdo sampratos aspektai ir Bažnyčios istorijos veiksniai, darę įtaką angelų atvaizdų ikonografinių tipų sklaidai. Pirmą kartą tiriamos pamaldumo angelams apraiškos, glaudžiai susietos su angelų atvaizdų atsiradimu ir paplitimu Lietuvos bažnyčiose. Angelų kulto tyrimas padeda atskleisti priežastis, kurios darė įtaką angelų atvaizdų atsiradimui Lietuvos bažnyčiose, ir funkcionavusį kontekstą.
