Naratyvinių Švč. Mergelės Marijos atvaizdų ikonografija XVII – XVIII a. Lietuvos tapyboje (Menotyra 03 H)
Anotacija
Disertacijoje pirmą kartą kompleksiškai tyrinėjama naratyvinių Švč. Mergelės Marijos atvaizdų ikonografija, jos šaltiniai ir sklaida XVII – XVIII a. Lietuvoje. Pagrindinis tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos paveldą pasirinktos, visais krikščioniškosios kultūros klestėjimo amžiais aktualios temos aspektu ir tokiu būdu užpildyti vieną iš Lietuvos menotyros spragų. Atsižvelgiant į objekto specifiką ir, palyginus, vis dar fragmentišką Lietuvoje sistemingų ikonografinių tyrimų visumą, darbui pasirinktas klasikinis ikonografinis metodas. Daugelis anksčiau daugiau ar mažiau analizuotų bei visai netyrinėtų naratyvinių Švč. Mergelės Marijos atvaizdų yra tematiškai kryptingai sugrupuoti pagal ikonografinius tipus ir analizuojami, siekiant nustatyti bei įvertinti XVII – XVIII a. Lietuvoje vyravusius siužetus, dominuojančias jų vaizdavimo ypatybes lokaliame ir Europos kūrybos kontekste. Disertacijoje atskleidžiamos naratyvinių Švč. Mergelės Marijos atvaizdų sklaidos gairės potridentinės Europos dailėje, ašikinamasi Tridento susirinkimo įtaka naratyvinės mariologijos ikonografijai, analizuojami tekstiniai ir vizualieji XVII – XVIII a. ikonografijos šaltiniai Lietuvoje.
Remiantis šaltinių tyrimais, nustatinėjamos ikonografinių tipų sklaidos tendencijos, įvertinamos kūrinių ikonografinės ypatybės, atskleidžiant siužeto kilmę, teologinį matmenį, aptariant kompozicines schemas, elementus, jų simbolinę reikšmę, ieškoma kūrinių pirmavaizdžių. Darbe pirmą kartą plačiau tiriami iš svetur į Lietuvą patekę liturginiai leidiniai, kaip viena reikšmingiausių naratyvinių Švč. Mergelės Marijos atvaizdų ikonografijos šaltinių grupė (ypač Mišiolai, sudarantys gausiausią dalį). Nauja ir tai, kad disertacijoje, gilinantis į vidinę kūrinio ikonografijos struktūrą ir ieškant jos kilmę pagrindžiančių teiginių, remiamasi originaliais Europoje populiarių veikalų, funkcionavusių ir XVII – XVIII a. Lietuvoje, tekstais, turėjusiais įtakos Europos viduramžių krikščioniškosios ikonografijos formavimuisi. Gilinimasis į originalius tekstus praturtina ir praplečia Lietuvos pavyzdžių ikonografijos sampratą.
