Akordeono virtuozas K. Stonkus: „Šiuo instrumentu galima groti ir J. S. Bachą“

1050

Nuo pavasario semestro VDU Muzikos akademijoje Instrumentinės muzikos katedroje studentų laukia nauja specializacija – akordeono skyrius, kuriam vadovaus garsus akordeonininkas, nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatas Kazys Stonkus.

Koks jis bus dėstytojas – griežtas ar atlaidus? Kuo ypatinga akordeono muzika? Apie tai – trumpame interviu su naujuoju VDU MA pedagogu.
 
Teko girdėti, kad titulai Jums nėra svarbūs, netgi vengiate apie juos kalbėti. Tačiau dirbant pedagoginį darbą neišvengiamai teks ir pasigirti – juk studentams ypač svarbu siekti užsibrėžtų tikslų, žinoti, kad ta sėkmės paukštė išties yra pagaunama. Kokiu savo pasiekimu, pelnytu diplomu ar atliktu koncertu didžiuojatės labiausiai?
 
Manau, kad titulai išties patys savaime yra visiškai beverčiai. Jei žmogų kviečia groti, jei jis reikalingas,– tai ir yra svarbiausia, tai yra ir pagrindinis įvertinimas.
 
Akordeono muzika labai įvairi: nuo užstalės dainų iki solidžios klasikos. Ar turite mėgstamiausią žanrą? O gal kūrinį?
 
Mėgstamo žanro neturiu. Groju įvairią muziką. Ir esu įsitikinęs, kad blogų žanrų apskritai nėra – yra tik bloga muzika. Esu grojęs ir šiuolaikinės, ir senosios muzikos, ir popso, ir džiazo. Nesu tas muzikantas, kuris dirba tik su vienu žanru. Manau, svarbiausia – kad muzika būtų gera.
 
Pedagoginį darbą jau esate dirbęs. Smalsu, koks esate dėstytojas: griežtas ir reiklus ar atlaidus?
 
Į šį klausimą tikriausiai geriausiai atsakytų studentai, kuriuos esu mokęs. Pats laikau save gana griežtu dėstytoju. Daug reikalauju ir iš savęs, ir iš kitų. Nors, kita vertus, esu žmogus, o ne kirvis, kuris jaustų malonumą gadindamas kam nors gyvenimą.
 
Esate apkeliavęs daugybę šalių, koncertavęs įvairiose scenose ir renginiuose. Ar jau numanote, kokią iš užsienio šalies atsivežtą patirtį pritaikysite pedagoginiame darbe?
 
Tikiu, kad geriausia patirtis, kurią vertėtų perimti iš užsienio – tai bendravimas su studentais. Nesislapstyti už savo titulų ar statuso, nepastatyti savęs, kaip dėstytojo, ant aukštesnio laiptelio. Esu tikras, kad dėstytojas turėtų drąsiai stoti ant vieno laiptelio su studentu, su tuo pačiu pirmakursiu, ir drauge su juo žingsnis po žingsnio kopti aukštyn. Be abejo, neprarandant ir šiokio tokio griežtumo, ne klaidžioti drauge, o vesti už rankos, būti šalia.
 
Pedagoginių metodų yra daug, o tikslas šiuo atveju – vienas: ugdyti jauną žmogų, kad jis taptų ne tiesiog atlikėju, o muzikantu. Deja, geru muzikantu lemta tapti ne kiekvienam. Bet gal tokiu atveju žmogus rinksis muzikos pedagogo kelią – tai irgi sveikintina ir labai nuostabu.
 
Pats esate grojęs įvairiais instrumentais. Galiausiai pasirinkote akordeoną. Kaip pagirtumėte šį instrumentą moksleiviams, dar vis dvejojantiems, kurios klasės duris praverti muzikos mokykloje?
 
Apskritai žmonės apie akordeoną yra susidarę gana klaidingą įspūdį. Kas tai yra akordeonas? Neva akordeonas – tai užstalė arba kaimo kapela. Iš tikrųjų akordeonas puikiai pritaikytas labai įvairiai muzikai. Juo galima groti ir džiazą, ir klasiką, ir vargonams skirtus kūrinius, pavyzdžiui, J.S.Bachą. Tai harmoninis instrumentas, kuriuo atliekama ne tik melodija, bet ir akompanimentas. Tačiau apskritai renkantis instrumentą svarbiausia nepasikliauti klišėmis, kas populiaru ir kas ne. Pavyzdžiui, pastebėjus, kad vienu ar kitu instrumentu grojančius atlikėjus dažniau rodo per televizorių. Svarbiausia rinktis tai, kuo gali groti gerai. Ir kas patinka.
 
Kalbėjosi Laura Barzdaitienė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.