25-eri atkurtojo VDU metai fotografijose

3055

Vytauto Didžiojo universitetui šie metai ypatingi – švenčiame 25-erių metų atkūrimo sukaktį.

Ta proga kviečiame trumpam stabtelėti, atsigręžti į praeitį ir peržvelgti, kuo universitetas gyveno, kaip mainėsi ir keitėsi per šiuos gyvavimo metus.

 

Atkurtojo VDU istorija trumpai

1989 m. pavasarį buvo įgyvendinta ilgiau nei metus Lietuvos ir egzilio mokslininkų brandinta Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo idėja. Balandžio 28 d. Lietuvos ir išeivijos mokslininkų konferencijoje „Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas“ paskelbtas Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo aktas reiškė  dviejų atskirai veikusių iniciatyvinių grupių susijungimą. 1989 m. liepos 6 d. būsimieji universiteto studentai laikė stojamuosius egzaminus. Į studijas universitete buvo priimti 177 pirmakursiai, atrinkti iš 805 kandidatų. Rugsėjo 1 d. iškilmingu posėdžiu Kauno valstybiniame muzikiniame teatre buvo pradėti pirmieji atkurto Vytauto Didžiojo universiteto mokslo metai. Universitetas tapo pirmąja autonomiška aukštąja mokykla tuometinėje Sovietų Sąjungoje.

1990 m. gegužės 24 d. Atkuriamojo senato nariams balsavus Kaune ir Čikagoje, išrinktas pirmasis atkurto Vytauto Didžiojo universiteto rektorius – Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) informatikos profesorius Algirdas Avižienis. Vėliau universiteto vairas buvo patikėtas profesoriams teatrologui Broniui Vaškeliui, informatikui Vytautui Kaminskui ir ekonomistui Zigmui Lydekai.

Atsikuriančio universiteto akademinės bendruomenės dalimi tapo dėstytojai iš įvairių užsienio universitetų ir Lietuvos aukštųjų mokyklų bei Lietuvos mokslų akademijos institutų. Tarp jų buvo Kazys Almenas, Milda Danytė, prelatas Kęstutis Trimakas, kunigas Arvydas Žygas, Vytautas Kavolis, monsinjoras Vytautas Kazlauskas, Rimas Vaišnys, Rimas Kalvaitis, Kęstutis Ignas Skrupskelis, Viktorija Skrupskelytė, prelatas Antanas Rubšys, Romas Vaštokas, Kęstutis Paulius Žygas, Julius Šmulkštys, Alfredas Erichas Senas, Vytautas Kubilius, Antanas Tyla, Norbertas Vėlius, Aleksandras Vanagas, Vladas Stauskas, Zigmas Zinkevičius ir kiti.

Pirmaisiais metais studijos universitete vyko trijuose išnuomotose pastatuose. Studentams įvestas privalomas anglų kalbos mokymas ir informatikos pagrindų kursas. 1990 m. universitetas tapo Europos universitetų asociacijos nariu. 1991 m. universitete pradedamos organizuoti doktorantūros studijos, atkuriama garbės daktaro vardo teikimo tradicija. 1993 m. išleidžiama pirmoji bakalaurų laida. 1994 m. atkuriama garbės profesoriaus vardo teikimo tradicija. 1995 m. išleidžiama pirmoji magistrų laida. 1998 m. atidaroma moderni universiteto biblioteka ir skaityklos. 2000 m. įkuriamas Lietuvių išeivijos institutas, jis pradeda kaupti po pasaulį išblaškytus Lietuvos piliečių archyvus ir organizuoti išeivijos bei emigracijos tyrimus. 2001 m. pradedama teikti mecenatų dr. Aldonos Gaškienės ir dr. Remigijaus Gaškos parama, apmokant studijas šiame universitete pasirinkusiems Punsko lietuviams. 2003 m. universitetas prisijungia prie tarpuniversitetinės mainų programos „Campus Europae“, o kitais metais pasirašo Didžiąją Europos universitetų chartiją. 2008 m. Vytauto Didžiojo, Latvijos ir Talino universitetai pasirašo Baltijos doktorantūros mokyklos steigimo sutartį. 2011 m. universitetas tampa Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus steigėju. 2012 m. pagal reitingą „QS World University Rankings“ universitetas pateko tarp 700 geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų. 2013 m. lapkričio 17 d. garbės daktaro regalijos įteiktos Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Ban Ki-Moonui.

2014 m. Vytauto Didžiojo universitete studijas organizuoja 10 fakultetų, veikia 4 institutai ir 22 mokslo centrai, mokslo tyrimų ir projektinė veikla vykdoma 36 prioritetinėse tyrimų srityse, apimančiose menus, biomediciną ir fizinius, humanitarinius bei socialinius mokslus. Universiteto studijų programose dirba žymūs šiandieninės Lietuvos mokslininkai, menininkai bei viešieji intelektualai – modernios filosofijos, diasporos ir idėjų istorijos, lingvistikos, politikos mokslų, tarptautinių santykių ir regionų studijų, žmogaus teisių, socialinės komparatyvistikos, medijų ir kūrybinių industrijų, profesionaliųjų menų, tarptautinių finansų, informatikos, gamtos ir aplinkos mokslų ir dar daugelio kitų sričių profesionalai. Per 25-erius universiteto gyvavimo metus į platųjį pasaulį išleista daugiau kaip 26 tūkstančiai absolventų.

Pastaraisiais metais universitetas ėmėsi Pasaulio lietuvių universiteto idėjos įgyvendinimo. Šios iniciatyvos tikslas – skatinti Lietuvos ir kitų pasaulio kraštų mokslininkų bei studentų bendradarbiavimą ir kūrybinius mainus, burti lietuvių išeiviją ir pritraukti visus, besidominčius šiuolaikine Lietuva, jos gyvenimu, tradicijomis ir kultūra.

Užauginęs naująją Lietuvos piliečių kartą, Vytauto Didžiojo universitetas į ateitį žvelgia kupinas optimizmo ir tikėjimo. Šiame universitete svarbios ne tik studijos, bet ir kiekvieno bendruomenės nario kūrybinės ambicijos, vidinė motyvacija. Būdamas aktyvus ir modernus, puoselėjantis artes liberales principus, Vytauto Didžiojo universitetas siekia Lietuvai ir pasauliui ugdyti tokias asmenybes, kurios vadovautųsi laisvės, atvirumo, atsakomybės, kūrybiškumo, bendruomeniškumo, akademinio meistriškumo ir autonomiškumo principais.

Prof. dr. Jonas Vaičenonis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.