Lietuvos meno ir kultūros paveldo tapatumo tyrimai Atnaujinta: 2012-02-21 08:52:00
Tyrimų kryptys
Klasterio nariai koncentruojasi ties tarpdisciplininiais Lietuvos meno ir kultūros paveldo tyrimais. Mokslinių tyrimų klasterį sudaro architektūros, dailės, archeologijos, filologijos, kraštotvarkos specialistai, dirbantys menotyros, kultūros paveldo tapatumo tyrimų, paveldosauginio pobūdžio aukštojo mokslo specialistų rengimo, mokslininkų ugdymo ir paveldo ekspertavimo srityse. Tarpdiscipliniškumas plėtojamas moksliniais tyrimais ir aukštojo mokslo specialistų rengimo lygmenimis.
Per ketvertą klasterio gyvavimo metų, reaguojant į kultūros ir mokslo raidos aktualijas, išsikristalizavo kelios tyrimų tematikos, reprezentuojančios mokslininkų grupės interesų įvairovę:
1. Lietuvos meno objektų, reiškinių, personalijų, meninių mokyklų istorinės, stilistinės, ikonografinės kaitos tyrimai, apimantys: sakralinę ir pasaulietinę dailę, taikomąją dailę, architektūrą.
2. Meno istorijos faktografiniai ir analitiniai tyrimai buvusios LDK teritorijos ribose. Lietuvos meno sąsajų su Europos ir pasaulio kontekstu tyrimai.
3. Medžiaginio ir nemedžiaginio paveldo tyrimai ir jų išsaugojimo problematika. Kultūros paveldo animavimas ir integracija į šiuolaikinį Lietuvos sociokultūrinį ir ekonominį potencialą.
4. Tapatumo problematika Lietuvos, išeivijos ir paribio kultūrų mene: lyginamieji tyrimai. Istoriniai ir šiuolaikiniai meno reiškinių lokalinio tapatumo pjūviai.
5. Lietuvos menotyros istoriografija ir metodologija.
Klasteryje plėtojamos tyrimų tematikos siejasi su naujausiomis Lietuvos mokslo tarybos paskelbtomis Lituanistikos tyrimų plėtros strateginėmis gairėmis iki 2020 metų.
Klasterio tikslai
Lietuvos meno ir kultūros paveldo tapatumo tyrimų klasteris įkurtas 2007 m. Tačiau moksliniai tyrimai šioje tematikoje buvo pradėti vykdyti jau nuo 1998 m.
Pagrindinis klasterio mokslininkų siekis – plėtoti Lietuvos meno ir kultūros paveldo tyrimus Europos kontekste, skelbti informaciją apie medžiaginio ir nemedžiaginio paveldo vertybes, padaryti ją prieinama lyginamiesiems tarptautinio lygio tyrimams. Klasterio tema atitinka nuolatinį Lietuvos valstybės pripažintą Lituanistikos mokslinių tyrimų prioritetą.
Išskirtinis klasterio bruožas – mokslinių tyrimų plėtros derinimas su jų rezultatų sklaida ir viešinimu, kuris vyksta keliais būdais. Pirmiausia tai – ekspertinis paveldo objektų vertinimas ir taikomojo pobūdžio tyrimai, prisidedantys prie tausojančio ir maksimalų autentiškumą palaikančio aplinkos formavimo. Antra sritis – paveldo animavimo projektai, per kuriuos vyksta magistrantų edukacija ir įtraukiama miesto visuomenė. Menotyrinių tyrimų duomenys taip pat įterpiami į kuruojamas parodas, viešas paskaitas, radijo ir televizijos laidas, kuriamas interneto svetaines.
Klasterio dalyviai
Svarbiausios klasterio dalyvių mokslinės publikacijos
- Butkevičienė, Jolita. Architektūros paveldotvarkos teorinės minties raida. In: Meno istorija ir kritika = Art History & Criticism. T. 4. Menas ir tapatumas. Kaunas: VDU leidykla. 2008, p. 199–213.
- Butkevičienė, Jolita. Menotyros studijos ir institucijos Lietuvoje po 1990 metų (1990-2010) In: Meno istorija ir kritika = Art History & Criticism. T.7. Meno istorijos riboženkliai. Kaunas: VDU leidykla, 2011, p.128–136.
- Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika: monografija. (autorės Kamuntavičienė Vaida, Lukšionytė Nijolė, Šinkūnaitė Laima, Valinčiūtė-Varnė Rima) Kaunas: Kauno arkivyskupijos muziejus, 2008.
- Levandauskas, Vytautas. Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia: istorija ir architektūra. In: Šiaulių katedra. Šiauliai: „Aušros“ muziejus, 2009, p.14–42.
- Levandauskas, Vytautas. Mykolo Šulco kalba apie architektūrą ir meno istorija Vilniaus universitete XIX a. pirmojoje pusėje. In: Meno istorija ir kritika = Art History & Criticism. T.7. Meno istorijos riboženkliai. Kaunas: VDU leidykla, 2011, p.11–19.
- Lukšionytė, Nijolė. Menotyros mokslas tarpukario Vilniuje. In: Meno istorija ir kritika = Art History & Criticism. T.7. Meno istorijos riboženkliai. Kaunas: VDU leidykla, 2011, p. 64–76.
- Lukšionytė, Nijolė. Miestų medinės architektūros išsaugojimo galimybės. In: Urbanistika ir architektūra = Town planning and Architecture. T. 35, nr. 2. Vilnius : Technika, 2011, p. 129–140.
- Norkutė, Raimonda. Arkangelo Gabrieliaus ir Švč. Mergelės Marijos vaizdavimo tradicija "Apreiškimo" ikonografijoje. In: Soter. 2010. T. 36 (64), p.81–98.
- Norkutė, Raimonda. Angelų sąlytis su sielomis kelionėje anapusybėn Lietuvos sakralinėje dailėje. In: Logos. T. 60, 2009, p. 208–218.
- Simanaitienė, Raimonda. Taikomosios dailės tyrimai XX a. II p. – XXI a. pr. Lietuvoje. In: Meno istorija ir kritika = Art History & Criticism. T.7. Meno istorijos riboženkliai. Kaunas: VDU leidykla, 2011, p. 116–127.
- Simanaitienė, Raimonda. Profesoriaus Stasio Ušinsko dekoratyvinio stiklo kūrybos bruožai. In: Stasys Ušinskas. Valingo grožio konstrukcijos. Kaunas: Nac. M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2010, p. 79–85.
- Slavinskienė, Aušrinė. Edvardas Matas Römeris - Miuncheno dailės tradicijų puoselėtojas. In: Römeriai Lietuvoje XVII-XX a.: mokslinių straipsnių rinkinys = The Römers in Lithuania in 17th to 20th centuries = section of scientific articles. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2008, p. 111–123.
- Slavinskienė, Aušrinė. Menotyra Vytauto Didžiojo universitete tarpukariu. In: Meno istorija ir kritika = Art History & Criticism. T.7. Meno istorijos riboženkliai. Kaunas: VDU leidykla, 2011, p. 77–87.
- Stauskas, Vladas. Kai kurie šiuolaikinės architektūros aspektai. In: Urbanistika ir architektūra = Town planning and Architecture. T. 33, priedas. Vilnius: Technika, 2009, p. 270–278.
- Šinkūnaitė, Laima. Kauno Šventojo Kryžiaus bažnyčia: nereglamentuotas Via Crucis freskų ciklas. In: Logos. T. 66. 2011, p. 153–166.
- Šinkūnaitė, Laima. St. Bruno of Querfurt in frescos of Pažaislis. Kaunas: Kauno arkivyskupijos muziejus, 2009.
- Taluntytė, Nijolė. The place-names of Middle Lithuania and Czeslaw Milosz's oeuvre: the comparative anglysis. In: Czasław Miłosz: tradice - současnost - recepce / red. M. Balowski. Ostrava : Ostravska univerzita Ostrava, 2009, p. 317–325.
- Taluntytė, Nijolė. Šiluva lietuvių poezijoje. In: Meno istorija ir kritika = Art History & Criticism. T. 5. Šiluva Lietuvos kultūroje. Kaunas: VDU leidykla, 2009, p. 146–152.
- Vasiliauskienė, Aušra. Mariologiniai siužetai XVII – XVIII a. Lietuvoje naudotų mišiolų iliustracijų kontekste. In: Virgo Venerabilis: Marijos paveikslas Lietuvos kultūroje / Sud. G. Surdokaitė. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011, p. 70–100.
-
Vasiliauskienė, Aušra. Šiluvos bazilikos Šventosios Šeimos paveikslas. In: Meno istorija ir kritika = Art History & Criticism. T.5. Šiluva Lietuvos kultūroje. Kaunas: VDU leidykla, 2009, p. 66–77.
Apgintos daktaro disertacijos klasterio tematika
***
Daugiau informacijos apie klasterio LIETUVOS MENO IR KULTŪROS PAVELDO TAPATUMO TYRIMAI veiklą galite rasti 2010 m. klasterio veiklos ataskaitoje arba klasterio prisistatymo skaidrėse.
