Daugiakultūriškumo ir kalbos kaitos tyrimai globalizacijos kontekste Atnaujinta: 2011-12-05 16:52:51

Tyrimų kryptys

Klasterio Daugiakultūriškumo ir kalbos kaitos tyrimai globalizacijos kontekste“ tikslai – analizuoti kalbos ar kalbų vartojimo ypatybes, kalbos sistemos pokyčius, susijusius su globalizacija ir atskleidžiančius kalbos/šnekos įvairovės-stabilumo fenomeną; tirti per pastaruosius dešimtmečius dėl daugiakultūrės aplinkos atsiradusius bei naujai atsirandančius žanrus ir naujas viešojo diskurso formas Lietuvoje. Mokslininkai tiria kalbos raidos ypatumus daugiakultūrėje ar daugiakalbėje visuomenėje, aprašo tipinę kalbos raidą, būdingą lietuvių kalbai ir lygina ją su kitomis kalbomis, kas ypač svarbu daugiakalbėje visuomenėje.

Vienas iš klasterio tikslų – įvertinti globalizacijos, daugiakultūriškumo, imigracijos ir emigracijos poveikį šiandieninei kalbos situacijai, kalbos kitimui ir kalbos raidai, tirti ir analizuoti klausimus, susijusius su kalbos politika; identifikuoti ir analizuoti su daugiakultūriškumu ir daugiakalbyste susijusias problemas Lietuvoje ir tirti jas Europos kontekste, rengti eksperimentus, sociolingvistines apklausas, skirtas sakytinės kalbos daugiakultūrėje visuomenėje tyrimams.

Klasterio mokslininkai atliEka tyrimus, rodančius antrosios ar/ir daugiau kalbų mokymosi tendencijas ir su tuo susijusius pokyčius įvairiose profesinėse grupėse (turizmas, ekonomika, socialiniai ir humanitariniai mokslai) ar socialiniuose sluoksniuose (pensinio amžiaus žmonės, neįgalieji ir pan.), taikant įvairius socialinių ir humanitarinių mokslų metodus. Bendradarbiaujant su užsienio ekspertais, ieškomos/kuriamos priemonės ir metodai minėtų tikslų įgyvendinimui.

„Daugiakultūriškumo ir kalbos kaitos tyrimai globalizacijos kontekste“ dalyviai kuria priemones, šaltinius (įvairaus pobūdžio elektroninius tekstynus, eksperimentinius tyrimus) sakytinės kalbos daugiakultūrėje visuomenėje analizei, ruošia duomenų bazes, t. y. garsynus, žodynus, atskleidžiančius (ne)kintančios kalbos/šnekos ypatumus, kalbos/šnekos įvairovės-stabilumo fenomeną.

Klasterio tyrimų sritys yra kalbos vartojimo ypatybės, kalbos sistemos pokyčiai, susiję su globalizacija, kalbos raidos ypatumai daugiakultūrėje ir daugiakalbėje visuomenėje ir užsienio kalbų sąveika su gimtąja kalba.
 

Klasterio nariai

 
Mokslininkų grupės vadovė prof. dr. Ineta Dabašinskienė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
Klasterio tarybos pirmininkė doc. dr. Jūratė Ruzaitė (VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas)
Klasterio tarybos narė doc. dr. Meilutė Ramonienė (VU Lituanistikos studijų katedra)
Klasterio tarybos narė doc. dr. Violeta Kalėdaitė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
doc. dr. Jay Daniel Minniger (VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas)
dr. Kyoko Koma (VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas)
dr. Laura Kamandulytė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
dr. Ingrida Balčiūnienė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
Kristina Zykienė (VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas)
Kristina Barancovaitė-Skindaravičienė (VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas)

Doktorantai

dokt. Aurelijus Zykas (VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas)
dokt. Laura Čubajevaitė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
dokt. Jogilė Ramonaitė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
dokt. Inga Sinkevičiūtė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
dokt. Ieva Naulickaitė (VDU Humanitarinių mokslų fakultetas)
 

Svarbiausios klasterio dalyvių mokslinės publikacijos

 

Apgintos daktaro disertacijos klasterio tematika

 
Laura Kamandulytė. Lietuvių kalbos būdvardžio įsisavinimas: leksinės ir morfosintaksinės ypatybės. Kaunas: VDU, 2010.
Ingrida Balčiūnienė. Pokalbio struktūros analizė kalbos įsisavinimo požiūriu. Kaunas: VDU, 2009. 

***

Daugiau informacijos apie Klasterio DAUGIAKULTŪRIŠKUMAS IR KALBOS KAITOS TYRIMAI GLOBALIZACIJOS KONTEKSTE veiklą galite rasti  2010 m. klasterio veiklos ataskaitoje.