Kauno kitakalbių kalbinės nuostatos ir tapatybė
Urbaitytė, Kristina |
Šiame darbe tiriamos Kaune gyvenančių kitakalbių kalbinės nuostatos ir jų tapatybė. Tyrimo objektas – Kaune gyvenantys kitakalbiai, iš kurių dalis yra gimę Lietuvoje, kita dalis – atvykę gyventi į Lietuvą. Darbo tikslas – ištirti kitakalbių kalbines nuostatas, kitaip tariant, atskleisti jų požiūrį į kalbas, išsiaiškinti, kokias kalbas vartoja privačioje ir viešojoje erdvėje, kokias mokyklas respondentai baigė ar yra parinkę savo vaikams. Pirmoje darbo dalyje pateikiama teorinė medžiaga, supažindinama su pagrindinėmis sąvokomis. Aptariamas tapatybės ir kalbos santykis, veiksniai, kurie dažnai turi įtakos tapatybės kitimui. Trumpai pristatomos kalbinės ir etninės tapatybės sąvokos. Taip pat trumpai supažindinama su šeimos kalbų politika ir aptariamos kalbinės nuostatos ir veiksniai, turintys daugiausiai įtakos kalbinių nuostatų formavimuisi. Antroje darbo dalyje pateikiama tyrimo metu gauti rezultatai. Trumpai pristatoma respondentų sudėtis, sociolingvistiniai jų portretai. Tyrimo metu aptariamos respondentų kalbinės nuostatos, jų požiūris į kalbas, savo tapatybę. Palyginama iš mišrių ir iš vienalyčių šeimų kilusių respondentų atsakymai, taip pat palyginama rusakalbių ir kitų kalbų atstovų atsakymai. Be to, siekiama atskleisti panašumus ir skirtumus tarp mišrių šeimų, kuriose yra bent vienas lietuvių kilmės asmuo ir kuriose lietuvio nėra.
thesis investigates linguistic provisions and identity of non-native speakers in Kaunas. The object of this work is non-native speakers in Kaunas, one part of them are born in Lithuania and another part of them arrived to live in Lithuania. The aim of this thesis is to examine linguistic provisions of non-native speakers, to reveal theirs attitude to languages and identify what languages they use in private and public spaces and what kind of school respondents attend. In the first part of this thesis presents the theoretical material and main concepts which are used in this work: identity, language identity, ethnic identity and the others. Relationship between language and identity is discussed. It is analyzed the factors that affect identity change. This thesis presents family language policy, linguistic provisions and the factors which affect and form these linguistic provisions. In the second part of this work presents the results of research. It is presented respondents and their sociolinguistic portraits. In this research, it is discussed linguistic provisions of respondents, their attitude to languages and the way they identify themselves. It is compared the answers of respondents from mixed families and from homogeneous families; it is compared the answers of Russian-speakers and respondents that speak in other languages. Also, it is presented similarities and differences between mixed families where is one of the members is Lithuanian and mixed families which there is no Lithuanian.