For international visitors

VDU vakar ir šiandien Atnaujinta: 2011-10-05 10:38:42

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – viena liberaliausių aukštųjų mokyklų Lietuvoje, turinti įdomią istoriją, puoselėjanti ir tęsianti brandžias tradicijas, vaidinanti ypatingą vaidmenį ne tik Lietuvos, bet ir viso Baltijos regiono bei Europos intelektualinėje bei kultūrinėje erdvėje. Universiteto bendruomenę vienija artes liberales, t. y. klasikinio laisvųjų menų universiteto, idėja, šiltas ir nuoširdus bendravimas, nuolat lydinti ir stiprinanti liberali humanistinė dvasia.

Artes liberales universitetas

Vytauto Didžiojo universiteto išskirtinumas – gebėjimas kitaip organizuoti studijas, mokslo tyrimus, bendruomenės gyvenimą. Klasikiniai artes liberales universitetai – tai modernaus gyvenimo laboratorijos, ugdančios drąsius, nebijančius eksperimentuoti jaunus žmones, tapsiančius profesionaliais, neabejingais savo šalies kūrėjais. Klasikinis universitetas nesprendžia pragmatinių dalykų. Čia nesivadovaujama formulėmis. Tai erdvė, kur jauni žmonės ugdo kritinį mąstymą, turi galimybę formuoti laisvą požiūrį. Būtent čia kuriama šalies ateitis. Toks ir yra šių dienų Vytauto Didžiojo universitetas.

Plačiau apie artes liberales universiteto idėją skaitykite skiltyje „Artes liberales universitetas“.

Tęsia brandžias tradicijas

Universiteto istorijos pradžia laikomi 1922 metai, kai reorganizavus iki tol Kaune veikusius Aukštuosius kursus, įkurtas universitetas. Antrajame pagal dydį Lietuvos mieste Kaune, kuris 1919–1939 m. buvo Lietuvos Laikinąja sostine, įkurtas universitetas buvo vienintelė tuo metu lietuviška aukštoji mokykla, tapusi gyvybiškai svarbiu šalies kultūros, mokslo bei modernios, laisvos intelektualios minties židiniu. 1930 m., minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Lietuvos universitetui Kaune buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto vardas. 

1950 m. sovietų valdžiai universitetą uždarius, VDU akademinė tradicija vystėsi išeivijoje, o 1989 m. bendromis Lietuvos ir diasporos mokslininkų pastangomis Vytauto Didžiojo universitetas buvo atkurtas. 

Šiandien VDU įgyvendina universiteto atkūrime aktyviai dalyvavusių šalies ir užsienio intelektualų siekius, puoselėja atvirumą, dialogą ir toleranciją, tautinės kultūros tąsą ir plėtrą, kurdamas unikalų studijų modelį vadovaujasi liberalumo ir demokratijos principais.

Išsamiau su universiteto istorija galite susipažinti skiltyje „VDU istorija“.

Svarbiausios universiteto istorijos datos

  • 1922 m. – įkurtas Lietuvos universitetas Kaune.
  • 1930 m. – Lietuvos universitetui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas.
  • 1950 m. – Vytauto Didžiojo universitetas uždaromas.
  • 1989 m. – bendromis Lietuvos ir išeivijos lietuvių mokslininkų pastangomis Vytauto Didžiojo universitetas atkuriamas.
  • 2009 m. – atkurtasis Vytauto Didžiojo universitetas mini savo veiklos 20-metį.
  • 2012 m.  – švęsime universiteto įkūrimo 90-metį.

Iškiliausiesiems – VDU Garbės daktaro ir profesoriaus regalijos

Nuo universiteto įkūrimo 1922 m., beveik 80 Lietuvai ir VDU nusipelniusių asmenų buvo suteiktas garbės daktaro arba garbės profesoriaus vardas. Tarp jų  – prezidentai, Nepriklausomybės akto signatarai, viešieji intelektualai, politologai, tarptautinį pripažinimą pelnę poetai, archeologai, VDU bendruomenės nariai, pasaulio ir Lietuvos intelektualai.

VDU Garbės daktaro regalijos buvo įteiktos net keturiems Lietuvos valstybės vadovams. Garbės daktaro vardas yra suteiktas Jos Ekscelencijai Latvijos Respublikos prezidentei (1999– 2007 m.) prof. Vairai Vykei-Freibergai, siekusiai plėsti bendradarbiavimą mokslo ir kultūros srityse stiprinant Letonikos centrą VDU ir Lituanistikos centrą Latvijos universitete. Iki universiteto uždarymo1950 metais, universiteto Garbės daktaru tapo 1919–1920 m. ir 1926–1940 m. prezidento pareigas ėjęs Antanas Smetona ir Lietuvos prezidentas Kazys Grinius, vadovavęs Lietuvai 1926 m. Atkūrus universitetą 1989 metais, VDU Garbės daktaro vardas suteiktas 1990–1992 m. Aukščiausiam Valstybės pareigūnui Vytautui Landsbergiui ir vienam pirmųjų išeivijos inteligentų ir mokslininkų, karštai palaikiusių 1950 m. uždaryto Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo idėją bei iki šiol aktyviai dalyvaujančiam VDU valdyme Valdui Adamkui, kuris 1998–2003 m ir 2004–2009 m. ėjo Lietuvos prezidento pareigas.

VDU Garbės daktaro vardas buvo suteiktas diplomatui, Lietuvos ambasadoriui JAV ir atstovui prie Šventojo Sosto Stasiui Lozoraičiui, visame pasaulyje garsiai antropologei, gamtosaugininkei, žymiausiai orangutanų tyrinėtojai prof. Birutei Marijai Galdikas, archeologei, archeomitologijos pradininkei prof. Marijai Gimbutienei, mažų tautų atgimimo tyrinėtojui M. Hroch, istorikui, politologui, žymiam visuomenės veikėjui, knygų ir daugybės mokslinių bei publicistinių straipsnių autoriui Alfred Erich Senn, išeivijos menininkui, vienam žymiausių avangardinio kino kūrėjų ir propaguotojų Jonui Mekui.

Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaro regalijos buvo įteiktos iškiliam tarptautinį pripažinimą pelniusiam poetui, publicistui, literatūros tyrinėtojui, garsiam sovietmečio laikų disidentui prof. Tomui Venclovai, vienam žymiausių praeito šimtmečio poetų, Nobelio premijos laureatui, Lietuvos garbės piliečiui, Berklio universiteto profesoriui Czesław Miłosz, iškiliam Lenkijos intelektualui, istorikui, publicistui, vienam iš Solidarumo judėjimo Lenkijoje lyderių, disidentui, įvertintam įvairių valstybių apdovanojimais, Adam Michnik.

Garbės daktaro regalijos už nuopelnus socialiniams mokslams ir paramą išleidžiant knygų seriją, skirtą Baltijos studijoms, buvo įteiktos Zygmunt Bauman, už tarpuniversitetinio bendradarbiavimo iniciatyvą Bergeno universiteto profesoriui Orm Øverland, už pasaulinius nuopelnus skirstymo mokslų srityje ir aktyvų bendradarbiavimą su Vytauto Didžiojo universitetu Upsalos universiteto Garbės daktaro vardas buvo suteiktas prof. Vilhelm Einar Stellan Hjertén.

VDU Garbės daktarų ir profesorių sąrašą bei vardo suteikimo datas rasite skiltyje „Garbės daktarai ir profesoriai“.

Išskirtinis dėmesys ‒ tarptautiškumo plėtrai

Vytauto Didžiojo universitetas ypatingą dėmesį skiria tarptautiškumo plėtotei. To pradžia buvo 1989 m. atkūrus universitetą atvykusių Lietuvos diasporos atstovų, puoselėjusių intelektualinio ir kultūrinio židinio atkūrimo mintį, paskaitos. Šiandien VDU bendrauja su daugybe pasaulio universitetų, mokslininkų, vykdo projektus, studentų ir darbuotojų mainus, tobulina studijų bei mokslo tyrimų sistemą.

Vytauto Didžiojo universitetas priklauso svarbiausioms Europos aukštojo mokslo bei tyrimų asociacijoms, tarptautinėms organizacijoms, tokioms kaip Europos universitetų asociacija,  Europos tarptautinio švietimo asociacija, Baltijos jūros regiono universitetų tinklas, Baltijos studijų progreso asociacija. Universiteto fakultetai taip pat bendrauja su tarptautinėmis organizacijomis, yra jų nariai. 

Pagal dvišales bendradarbiavimo sutartis Vytauto Didžiojo universitetas bendradarbiauja su 236 universitetais iš viso pasaulio. Šių sutarčių pagrindu vykdomi studentų ir personalo mainai, stažuotės, organizuojami įvairūs seminarai ir konferencijos, rengiami bendri projektai, atliekami moksliniai tyrimai.

Bendradarbiaujant su Bolonijos, Liublianos ir Corvinus universitetais yra įgyvendinama bendrojo laipsnio magistro programa MIREES, su Mičigano valstijos universiteto Teisės koledžu vykdoma sertifikatinė programa. Bendradarbiavimo sutarčių pagrindu su Talino ir Latvijos universitetais įsteigta Baltijos doktorantūros mokykla, su Latvijos, Tartu ir Turku universitetais vykdoma jungtinė Baltijos regiono studijų magistro programa,  rengiami bendri leidiniai ir elektroniniai žurnalai.

Nuo 1999 m. universitetas dalyvauja „Socrates/Erasmus“ programoje. Jos dėka studentai gauna kalbinių ir švietėjiškų žinių, pažįsta kultūrą, sužino Europos šalių patirtis jų studijuojamų disciplinų srityje. Nuo 2007 m. „Socrates/Erasmus“ programa išsiplėtė ir vadinama „LLP/Erasmus“ (Lifelong Learning Programme – Mokymosi visą gyvenimą programa). Ši programa studentams suteikia galimybę vieną kartą studijuoti užsienio universitete ir vieną kartą atlikti praktiką užsienio įmonėje. Šiandien VDU turi net 161 „LLP/Erasmus“ partnerį 28 šalyse. „LLP/Erasmus“ programa kasmet pasinaudoja apie 200 studentų ir apie 80 darbuotojų, kasmet į universitetą atvyksta apie 100 studentų iš užsienio.

2003 m. universitetas pirmasis Lietuvoje prisijungė prie projekto „Campus Europae“ universitetų tinklo. 19 vienijamų universitetų tikslas – skatinti studentus mokytis Europos šalių kalbų (pirmąjį semestrą studentai be specialybinių dalykų dar mokosi ir šalies, į kurią atvyko, kalbos, o antrąjį semestrą jau lanko paskaitas vietos kalba), įgyti ne tik mokslinių ir praktinių, bet ir kultūrinių bei socialinių žinių, užmegzti naudingus profesinius ryšius.

Universitetas taip pat yra pasirašęs dvišalių mainų sutartis su 75 pasaulio universitetais iš 28 šalių Europoje, Azijoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, organizuoja įvairias tarptautines vasaros mokyklas.

Prieš du dešimtmečius bendromis Lietuvos ir išeivijos mokslininkų pastangomis atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas siekia tapti ir viso pasaulio lietuvių akademiniu branduoliu. Universiteto projektas „Pasaulio lietuvių akademija“ buria lietuvių diasporą, skatina išeivijos ir Lietuvos mokslininkų bei studentų bendradarbiavimą akademiniuose projektuose, pritraukia besidominčius Lietuva ir jos kultūra. „Pasaulio lietuvių akademija“ vienija daug veiklų: visus metus organizuojamus kursus („Refresh in Lithuania”, Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai), nuotolinio mokymosi galimybes, mainų programas, stažuotes, kurių metu lietuvių kilmės jaunimas atlieka studijų praktiką, įgyja profesinės patirties įvairiose valstybinėse įstaigose, ligoninėse, meno kolektyvuose ir nevyriausybinėse organizacijose. 

Plačiau apie šį projektą skaitykite skiltyje „Pasaulio lietuvių akademija“, o apie tarptautines studijas ir mainus – skiltyje „Tarptautiniai ryšiai“. 

  Trumpai apie tarptautiškumo plėtojimą universitete

  • VDU yra 4 tarptautinių asociacijų (EUA, EAIE, AABS, BSRUN) narys.
  • Pagal dvišales sutartis bendradarbiaujama su 75 universitetais 28 pasaulio šalyse.
  • VDU turi net 161 „LLP/Erasmus“ partnerį 28 Europos valstybėse.
  • VDU pirmasis Lietuvoje prisijungė prie 19 Europos universitetų vienijančio „Campus Europae“ tinklo.
  • 2010 m. pagal dvišalius mainus, „LLP/Erasmus“, „Campus Europae“ mainų programas į VDU studijuoti bei atlikti praktiką atvyko 106, o iš VDU į kitus universitetus išvyko 188 studentai.
  • 2010 m. 258 universiteto darbuotojai buvo išvykę į užsienio partnerių vykdomas konferencijas, seminarus, stažuotes, projektų susitikimus.
  • 2010 m. VDU sulaukė 160 svečių iš užsienio universitetų.      

Liberali studijų aplinka ugdo kūrybiškai mąstančius piliečius

Vytauto Didžiojo universitetas pasižymi plačiomis bendrauniversitetinėmis studijomis, kurias baigus ne tik suteikiamas kvalifikacinis bakalauro ar magistro laipsnis, bet kartu išugdomas gebantis savarankiškai bei kūrybiškai mąstyti aktyvus pilietinės visuomenės narys, siekiantis mokytis ir tobulėti visą gyvenimą.

Studijas universitete organizuoja 10 fakultetų – Humanitarinių mokslų, Ekonomikos ir vadybos, Gamtos mokslų, Informatikos, Katalikų teologijos, Menų, Socialinių mokslų (kuriam priklauso Socialinės gerovės institutas), Politikos mokslų ir diplomatijos, Teisės, taip pat Muzikos akademija. 2011 m. VDU stojantiesiems siūloma rinktis iš 32 bakalauro, 49 magistrantūros (8 iš jų ir anglų kalba: Marketingas ir tarptautinė komercija, Taikomoji anglų kalbotyra, Baltijos regiono studijos, Rytų Azijos regiono studijos, Socialinė ir politinė kritika, Žurnalistika ir medijų analizė, Socialinis darbas, Socialinė antropologija) bei 16 podiplominių studijų programų. Taip pat priimama į vientisąsias teisės studijas, papildomąsias studijas kolegijų absolventams ir į doktorantūrą.

Universiteto bendruomenės nariai bei atvykstantys studentai gali mokytis 26 modernių ir klasikinių užsienio kalbų: anglų, arabų, kinų, korėjiečių, japonų, turkų, vokiečių, prancūzų, italų, ispanų, portugalų, estų, latvių, norvegų, danų, rusų, lenkų, lotynų, senąją, Naujojo Testamento ir moderniąją graikų, hebrajų, lietuvių gestų. Esant studentų susidomėjimui siūlomi senosios islandų ir serbų kalbų kursai. Dirba 9 gimtakalbiai dėstytojai. Universitete taip pat mokoma lietuvių kalbos užsieniečiams.

Vytauto Didžiojo universitete suteikiama galimybė pasirinktus kursus studijuoti laisvojo klausytojo statusu. Po studijų laisvieji klausytojai gauna akademinę pažymą (išklausytų dalykų, kreditų ir pažymių išklotinę).

VDU laikomasi liberalios studijų politikos, kuri leidžia studentams patiems susidaryti savo studijų planus, nuspręsti, kada ir kokius dalykus studijuoti, jiems suteikiama galimybė pereiti iš vienos studijų programos į kitą bei keisti studijų formą. Su pagrindinės specialybės bakalauro diplomu VDU studentai taip pat gali įgyti gretutinės specialybės pažymėjimą ir vėliau stoti į kitos studijų krypties magistrantūrą.

Viena svarbiausių universiteto veiklos krypčių yra rengti mokslininkus, gebančius savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus bei spręsti mokslo problemas. Universitetas siūlo 17 skirtingų humanitarinių, socialinių, fizinių ir biomedicinos mokslų krypčių doktorantūrą. 1989 m. atkūrus Vytauto Didžiojo universitetą, doktorantūros studijos pradėtos po ketverių metų. 2009 m. mokslų daktaro laipsnis buvo suteiktas suteiktas 42 asmenims. Nuo 1993 m. iki 2011 m. universitete iš viso apginta daugiau nei 400 daktaro disertacijų.

Vytauto Didžiojo universitete paskaitos ir seminarai vyksta šiuolaikiškai įrengtose auditorijose, laboratorijose, kompiuterių klasėse, užsienio kalbų mokymosi centruose. Dešimtyje specializuotų skaityklų yra daugiau nei 500 darbo vietų, iš kurių 70 kompiuterizuotos, aprūpintos naujausia technika, 95 proc. visų universiteto erdvių veikia spartusis bevielis interneto ryšys. VDU studentai turi galimybę gyventi trijuose bendrabučiuose, kuriuose – daugiau nei 800 kambarių. Universitete sudarytos geros sąlygos studijuoti žmonėms su negalia. Per metus VDU studentams yra skiriama apie 2000 įvairių socialinių ir skatinamųjų stipendijų.

Plačiau apie studijas Vytauto Didžiojo universitete skaitykite skiltyje „Apie studijas VDU“.

Trumpai apie studijas ir studijų sąlygas VDU

Solidi mokslo tyrimų ir projektinės veiklos patirtis

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai yra sukaupę solidžią tarptautinių mokslinių tyrimų vykdymo ir projektų koordinavimo patirtį, priklauso įvairių mokslo sričių bei krypčių nacionalinėms bei tarptautinėms profesinėms asociacijoms, skelbia publikacijas Lietuvos ir užsienio mokslinėje spaudoje.

Nuo 2008 m., siekiant integruoti įvairių sričių mokslo tyrimus, Vytauto Didžiojo universitete sutelktos 28 aktyvių mokslininkų grupės, suformuoti mokslo ir tyrimų klasteriai biomedicinos ir fizinių, humanitarinių ir socialinių mokslų srityse. Vytauto Didžiojo universitete leidžiami 23 mokslo žurnalai.

Dalyvaudami projektuose, universiteto darbuotojai įgyja galimybę vykdyti tyrimus, rengti mokymo ir studijų programas, tobulinti savo gebėjimus ir kelti kvalifikaciją, užmegzti naudingus profesinius ryšius. Projektai tampa gretutine, papildoma reguliaraus studijų ir mokslo proceso dalimi. Projektinė veikla yra efektyvus būdas diegti studijų ir mokslo inovacijas dalyvaujant miesto, regiono, šalies ir tarptautiniuose bendradarbiavimo tinkluose, aktyviai bendradarbiauti su užsienio universitetais, Lietuvos ir užsienio socialiniais partneriais.

Už dalyvavimą moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinę plėtrą, pasiekimus ir nuopelnus kelioms dešimtims VDU mokslininkų įteikta reikšmingų premijų bei apdovanojimų, tarp jų – Nacionalinė mokslo bei Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premijos.

Plačiau apie mokslą ir tyrimus skaitykite skiltyje „Apie mokslą ir tyrimus VDU“.

Trumpai apie mokslo tyrimus ir projektinę veiklą VDU

  • VDU sutelktos 28 aktyvių mokslininkų grupės, suformuoti mokslo ir tyrimų klasteriai biomedicinos ir fizinių, humanitarinių bei socialinių mokslų srityse.
  • 2010 m. universitetas pasirašė 38 naujas sutartis ES ir Lietuvos institucijų remiamoms mokslo programoms ir projektams vykdyti.
  • 2009 m. buvo pasirašyta 15 sutarčių su Lietuvos ir (arba) užsienio institucijomis.
  • 2010 m. VDU buvo vykdomi 102 tarptautiniai, Lietuvos ir kitų fondų finansuojami projektai.
  • Universitetas leidžia 16 mokslo žurnalų, įtrauktų į tarptautines duomenų bazes ir 7 kitus mokslo žurnalus bei mokslo darbų rinkinius.
  • 2010 m. VDU suroganizuoti 26 tarptautiniai moksliniai renginiai, kurių nemažą dalį rengė Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas
  • 2010 m. išleisti 63 mokslo ir studijų leidiniai.

Meno erdvės ir kūrybinė saviraiška

VDU erdvėse verda miesto kultūrinis gyvenimas. Čia vyksta svarbūs kasmetiniai miesto kultūriniai renginiai bei festivaliai, tokie kaip jau 20 metų vykstantis tarptautinis „Kaunas Jazz“ festivalis (International Kaunas Jazz Festival), Tarptautinis modernaus šokio festivalis „Aura“ (International Festival of Modern Dance), vykdoma įvairi Kauno miesto kultūrinė, šviečiamoji ir visuomeninė veikla, rengiami edukaciniai kultūrinį ir istorinį meno kontekstą pristatantys projektai bei parodos, į VDU erdves renkasi nekomercinio kino mėgėjai. Universiteto fakultetai ir skyriai turi kelis šimtus studentų savanorių, kurie entuziastingai padeda Vytauto Didžiojo universiteto bei VDU partnerių (Tarptautinis Kauno kino festivalis / Kaunas International Film Festival, Kauno šokio teatras „Aura“ / Kaunas Dance Theatre AURA ir kt.) organizuojamuose renginiuose.

Siekiant praturtinti VDU ir Kauno kultūrinį gyvenimą, 2008 m. prie Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto buvo įsteigtas Menų centras. Šis centras skatina ir palaiko studentų kūrybines iniciatyvas, sudaro sąlygas bendrauti ir dirbti su meno profesionalais, skatina objektyvų kritišką požiūrį į meno procesus, inicijuoja tarpdisciplininius vizualaus meno ir atlikėjų menų projektus, pristato juos visuomenei, organizuoja parodas, bendruomenės diskusijas ir susitikimus. VDU Menų centras apjungia VDU Menų galerijos „101“ bei „Menų virtuvės“ veiklą, folkloro kolektyvą „Linago“, Kamerinį merginų chorą, Akademinį studentų teatrą, Akademinį judesio teatrą, tautinių šokių ansamblį „Žilvitis“, šokių grupę „Indigo“, braziliškos kovos ir judesio meno grupę „Capoeira“. Kartu su Menų fakulteto Teatrologijos katedra rengiama ir „Teatro klubo“ veikla, apjungianti scenos meno mylėtojus bei profesionalus ne tik iš VDU.

Didžioji dalis VDU organizuojamų renginių yra atvira plačiajai visuomenei – į VDU erdves mielai kviečiami ne tik universiteto bendruomenės atstovai, bet ir visi kultūra besidomintys kauniečiai bei miesto svečiai.

Kiekvienas Vytauto Didžiojo universiteto akademinės bendruomenės narys gali rasti vietą ne tik atsipalaiduoti, bet ir ugdyti savo asmenybę, praplėsti akiratį, rasti bendraminčių. Universiteto klubai (japonistikos klubas „Hashi“, Istorikų klubas, Akademinio jaunimo mokslinė draugija „Modusas“, Radijo mėgėjų klubas ir kiti), Studentų atstovybė, Naujienų redakcija (kurią sudaro tinklalapio VDU.lt, universiteto laikraščio „Universitas Vytauti Magni“ redakcijos, VDU radijas ir video reportažų kūrimo studija) ir kitos saviraiškos terpės vienija skirtingus interesus bei poreikius turinčius akademinės bendruomenės narius, suteikia erdvę vaisingoms diskusijoms, idėjų bei nuomonių apsikeitimui, tobulėjimui.

Trumpai apie meno bei klubinę veiklą VDU

  • VDU veikia per 20 VDU akademinių ir studentų klubų, Sporto centras, studentų interesais bei turiningu laisvalaikiu rūpinasi Studentų atstovybė.
  • Universiteto absolventai yra susibūrę 4 alumni klubus bei draugijas.
  • Kauno mieste universitetas atvėrė 6 meno erdves ir muziejus.
  • Universitete veikia Menų centras, apjungiantis menų galerijos „101“, „Menų virtuvės“ veiklą, folkloro kolektyvą, Kamerinį merginų chorą, Akademinį studentų teatrą, Akademinį judesio teatrą, tautinių šokių ansamblį, šokių grupę, brazilų kovos meno grupę.
  • Universitete veikia VDU Naujienų redakcija, kurioje įsikūrusios tinklalapio VDU.lt, VDU laikraščio „Universitas Vytauti Magni“ redakcijos, veikia VDU radijas bei video reportažų kūrimo studija.