Kauno istorijos metraštis

KAUNO ISTORIJOS METRAŠTIS

Vytauto Didžiojo universitetas
Telefonas (8 37) 323 675
El. paštas kim@fc.vdu.lt

Kauno istorijos metraščio objektas - Kauno istorija nuo seniausių laikų iki mūsų dienų, visos miesto praeities ir dabarties sferos. Skelbiami Kaune vykdomų kompleksinių - istorikų, urbanistikos ir architektūros istorikų, filologų - tyrinėjimų rezultatai. Skelbiamų straipsnių autoriai yra VDU dėstytojai, studentai, Kauno ir Vilniaus mokslo institucijose dirbantys žmonės. Metraštis leidžiamas VDU leidykloje.

Prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius
- Vytauto Didžiojo Universitetas
Dr. Mindaugas Bloznelis
- Lietuvos katalikų mokslo akademija
Prof. dr. Zigmantas Kiaupa (redkolegijos pirmininkas)
- Vytauto Didžiojo Universitetas
Prof. habi. dr. Vytautas Levandauskas
- Vytauto Didžiojo Universitetas
Prof. habil. dr. Algimantas Miškinis
- Architektūros ir urbanistikos institutas
Dr. Jonas Vaičenonis (redkolegijos sekretorius)
- Vytauto Didžiojo Universitetas
Rasa Varsackytė (redkolegijos sekretorė)
- Vytauto Didžiojo Universitetas

Kauno istorijos metraštis yra Vytauto Didžiojo universiteto mokslinis leidinys, skirtas Kauno miesto ir krašto istorijai. Metraščio tikslas yra skatinti Kauno miesto ir krašto praeities tyrinėjimus ir skelbti jo rezultatus. Metraščio redkolegija mano, kad šį tikslą ji gali pasiekti suburdama istorikus, archeologus, urbanistikos, architektūros ir meno istorikus, etnologus, kalbos istorikus bei kitų mokslų specialistus, taip pat skatindama tarpdisciplinarinius Kauno miesto ir krašto istorijos tyrimus. Tarp kitų metraščio tikslų paminėtini Vytauto Didžiojo universiteto studentų skatinimas mokslo darbui, taip pat medžiagos kaupimas brestančiai Kauno miesto istorijai.

Metraštyje yra skelbiami straipsniai, šaltiniai, recenzuojami Kauno istorijos darbai, pateikiama Kaune veikiančių istorijos mokslo institucijų veiklos apžvalga. Straipsniai recenzuojami dviejų mokslininkų.

Metraštis leidžiamas lietuvių kalba su straipsnių santraukomis anglų arba vokiečių kalbomis. Šaltiniai skelbiami originalo kalba, esant reikalui verčiant juos į lietuvių kalbą.
Skelbiamo straipsnio apimtis neturi viršyti 1 autorinio lanko (40 000 ženklų). Į autorinį lanką įeina straipsnio tekstas, priedai (šaltiniai, lentelės, schemos, žemėlapiai ir pan.), iliustracijos, santrauka (iki 10 % pozicijos teksto, ji gali būti pateikiama tiek lietuvių kalba, tiek norima užsienio kalba - anglų, vokiečių). Šaltinių publikacijos neturi viršyti 1 autorinio lanko (40 000 ženklų). Publikacijoje turi būti šaltinio tekstas originalo kalba, esant reikalui - vertimas į lietuvių kalbą, istoriniai bei archeografiniai komentarai. Atskirais atvejais redkolegijos sprendimu straipsnio arba šaltinių publikacijos apimtis gali būti padidinta. Kitos metraščio pozicijos (recenzijos, informaciniai straipsniai ir pan.) neturi viršyti 0,5 autorinio lanko (20 000 ženklų).
Redkolegijai pateikiamas 1 straipsnio ar kitokio teksto egzempliorius, surinktas kompiuteriu ir atspausdintas ant standartinio (A4 formato) popieriaus lapo. Kartu su tekstu pateikiama kompiuterinė laikmena (vienas ar daugiau 3¼ colio lankstus diskelis arba kompaktinė plokštelė) su įrašytais visais straipsnio tekstais, iliustracijomis, kitais priedais ir informacine medžiaga. Tekstai renkami pagal leidinio rinkimo taisykles Word 97 teksto redaktoriumi, Normal ir Times New Roman arba Times New Roman Baltic šriftu, raidžių 12 pt dydžiu, 2 eilučių tarpais (1,5 space). Skyrybos ženklai išnašose turėtų būti naudojami pagal pateiktus pavyzdžius:
O. Kuncienė, Prekybiniai ryšiai IX-XIII amžiais, Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I-XIII a., Vilnius, 1972, p.239.
O. Kuncienė, Prekybiniai ryšiai…, p.177.
Ten pat, p.177.
O. Kuncienė, min. veik., p. 236.
Raimundo Kowaleco parodymai POW ir OSN byloje, t.2, Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau - LCVA), f.507, ap.3, b.168, l.133.
J. Lankutis, Literatūrinis palikimas: rūpesčiai ir problemos, Pergalė, 1987, Nr.7, p.139-144.
R. Žibaitis, Kur krypsta literatūros vėtrungės, Literatūra ir menas, 1986, spalio 17.
Sąrašai tekste ar prieduose renkami 1 stulpeliu, išnašos pateikiamos atitinkamo puslapio apačioje.

Iliustracijos ir kiti vaizdinė medžiaga (schemos, žemėlapiai) turi būti tinkami poligrafiškai reprodukuoti (kontrastingos nespalvotos fotografijos, brėžinių bei piešinių originalai ar kokybiškos jų kopijos), ne didesnės negu standartinis (A4 formato) popieriaus lapas. Privalomas autorizuotas iliustracijų ar kitos vaizdinės medžiagos sąrašas. Jame nurodomas sąrašo pozicijos pavadinimas, šaltinis (leidinys, iš kurio reprodukuojama, muziejus, biblioteka, archyvas ar kitoks rinkinys) bei ją rengusio dailininko, fotografo, kartografo vardas ir pavardė. Kiekvienas vienetas turi būti nugarėlės pusėje pieštuku sunumeruotas pagal pateikiamą iliustraciją ar kitos vaizdinės medžiagos sąrašą, užrašant pozicijos pavadinimą bei rodyklę, nurodančią jos viršų. Iliustracijos ir kita vaizdinė medžiaga gali būti įrašytos į diskelius kompiuterinių programų, kuriomis jos sukurtos, vartojamu formatu, ant diskelio nurodant tos programos pavadinimą, versiją bei iliustracijos įrašo vardą.

Straipsnių autoriai kartu su tekstu pateikia informacinius duomenis apie save. Būtina nurodyti darbovietę ir jos adresą, autoriaus pedagoginį vardą, mokslinį laipsnį, pageidautina gimimo metus, kontaktinius duomenis (adresas, telefonas, elektroninio pašto adresas), mokslinių tyrimų kryptis, kitą profesinę veiklą. Šie duomenys skelbiami metraštyje prie straipsnių.