SOTER NR. 16 (44)
Henryk Misztal. LIMITI DELLA VENERAZIONE PRIVATA DEI MORTI SERVI DI DIO
(Mirusių Dievo tarnų privataus gerbimo ribos)
Žydrūnas Kulpys. ABORTION: SIN OR CRIME?
(Abortas: nuodėmė ar nusikaltimas?)
Robertas Rumšas. BAŽNYČIOS IR VALSTYBĖS SANTYKIAI EUROPOS SĄJUNGOJE
(Relations between the Church and the State in the European Union)
Petras Smilgys. VYSKUPŲ KONFERENCIJOS 1983 M. KANONŲ TEISĖS KODEKSE (I)
(Episcopal Conferences in the Code of Canon Law (I)
Kęstutis Kėvalas. LAISVOSIOS RINKOS TEMA POPIEŽIAUS JONO PAULIAUS II ENCIKLIKOJE „CENTESIMUS ANNUS“
(The theme of a free market economy in the encyclical Centesimus annus by John Paul II)
Kęstutis Žemaitis. ŠUNSKŲ PARAPIJOS ISTORINĖ RAIDA IKI II PASAULINIO KARO PRADŽIOS
(The History of Sunskai Parish before the Beginning of World War II)
Elena Būgaitė. FILOSOFINIAI KARLO RAHNERIO ŠALTINIAI – JOSEPH MARÉCHAL
(Karl Rahner’s Pfilosophical Sources: Joseph Maréchal)
Nijolė Liobikienė. KATALIKIŠKŲJŲ ŠEIMOS CENTRŲ RAIDA LIETUVOJE
(Development Of The Lithuanian Catholic Family Centres)
Gražina Daunoravičienė. MOTETAS–CANTUS MEDIOCRIS. LITURGINĖS IR KOMPOZICINĖS PARALELĖS
(Motet – Cantus mediocris: the liturgical and compositional analogue)
Egidijus Mažintas. LITHUANIAN CONSERVATOIRE IN THE BOSTON, USA, AND THE CONTRIBUTION OF ITS FOUNDER M. PETRAUSKAS TO THE MUSICAL PEDAGOGY OF EXODUS
(Lietuvių konservatorija Bostone, JAV, ir jos įkūrėjo M. Petrausko indėlis į egzodo muzikos pedagogiką)
Jerzy Bagrowicz. EDUKACJA RELIGIJNA W SPOŁECZEŃSTWIE PONOWOCZESNYM
(Religinio švietimo sąlygos postmodernioje visuomenėje)
Thomas Buckley. THE GREAT FEAR: THE DISAPPEARANCE OF CULTURE AND CULTURAL DIVERSITY
(Didžioji baimė: Kultūros išnykimas ir kultūrinė įvairovė)
Krzysztof Burski. DUCHOWOSC I MEDIA – WZAJEMNE RELACJE
(Dvasingumo ir medijų ryšys)
Alec Charles. SLAVOJ ZIZEK AND ALFRED HITCHCOCK: AN UNLIKELY ALLIANCE?
(Slavoj Zizek irAlfred Hitchcock: neįtikėtina sąjunga?)
Józef Dębiński. KOŚCIÓŁ RZYMSKOKATOLICKI WOBEC DIALOGU LUDZI WIERZĄCYCH Z NIEWIERZĄCYMI U SCHYŁKU XX WIEKU
(Romos Katalikų Bažnyčia ir tikinčiųjų bei netikinčiųjų dialogas baigiantis XX amžiui)
Romualdas Dulskis. ŽMOGAUS PASAUKIMAS STACIATIKYBEJE
(The Human Vocation in Orthodoxy)
Lilija Gorbacevica. THE QUESTION OF THE SENSE OF LIFE: HISTORY AND THE PRESENT
(Gyvenimo prasmės klausimas. Istorija ir dabartis)
Wojciech Kalinowski. PRIESTERSEELSORGE MORGEN
(Kunigų pastoracijos ateitis)
Alfonsas Motuzas. LATVIŲ IR LIETUVIŲ MALDININKŲ APEIGINĖS MUZIKOS KRYŽIŲ KALNE YPATUMAI
(Peculiarities of Sacred Music in the Worship ceremonies of Latvian and Lithuanian Pilgrim Groups on the Hill of Crosses)
Mirosław Mróz. TEOLOGIA I UNIWERSYTET. O ZADANIU TEOLOGII NA UNIWERSYTECIE W KONTEKŚCIE POSZUKIWANIA CNOTY W STUDIACH
(Teologija ir universitetas. Apie teologijos užduotį universitete – dorybės ieškojimas studijuojant)
Marija Oniščik. RATIONAL RECONSTRUCTION: AN APPROACH TO A HISTORY OF PHILOSOPHY
(Racionalioji rekonstrukcija. Požiūris į filosofijos istoriją)
Recenzijos
Romualdas Dulskis. Tyrojo grožio žavesys – moteriškųjų pašaukimų įvairovė Bažnyčios istorijoje
Pro memoria
Netekome darbštaus etnologo LKMA akademiko habil. dr. Vacio Miliaus (1926–2005)
ANOTACIJOS
ANNOTATION
Henryk Misztal
Liublino katalikiškasis universitetas (Catholic University of Lublin)
LIMITI DELLA VENERAZIONE PRIVATA DEI MORTI SERVI DI DIO
(Mirusių Dievo tarnų privataus gerbimo ribos)
Tikintieji išreiškė norą, kad popiežius Jonas Paulius II tuojau po mirties būtų paskelbtas šventuoju. Kanonų teisės požiūriu viešasis Dievo tarnų, kurie dar nėra beatifikuoti ar kanonizuoti, kultas Bažnyčios yra draudžiamas. Tačiau nedraudžiamos kitos privataus gerbimo formos. Straipsnio autorius aiškina iki kokios ribos leistinas liaudies pamaldumas mirusiam asmeniui, kuris laikomas šventu (per laidotuves, prie kapo, šaukiantis Dievo tarno maldose, skelbiant publikacijas apie jį ir kitomis privataus pamaldumo formomis).
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: viešasis kultas, liaudies pamaldumas, Jonas Paulius II.
I fedeli hanno voluto di proclamare santo il Papa Giovanni Paolo II subito dopo la morte. Dal punto di vista di diritto canonco il culto pubblico dei servi di Dio chi non sono beatificati o canonizzati è proibito nella Chiesa. Invece non sono proibiti alcune forme della venerazione privata. L’autore del articolo dimostra quali sono i limiti e le frontiere della popolare devozione alle persone morte in l'opinione della santità (durante i funerali, sulla tomba, l’invocazione del servo di Dio, nelle publicazioni e altre forme della devozione privata).
PAROLE CHIAVE: culto pubblico, venerazione popolare, Giovanni Paolo II.
Žydrūnas Kulpys
Vytauto Didžiojo universitetas (Vytautas Magnus University)
ABORTION: SIN OR CRIME?
(Abortas: nuodėmė ar nusikaltimas?)
Abortas – ne tik nuodėmė, bet ir teisinis – kanoninis nusikaltimas. Tačiau ne kiekvienas aborto atvejis tampa nusikaltimu. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kokiomis teisinėmis aplinkybėmis aborto nuodėmė virsta ir kanoniniu nusikaltimu, už kurį žmogus baudžiamas ekskomunika. Yra daug išimčių ir švelninančių aplinkybių, mažinančių abortą darančių asmenų atsakomybę, todėl galima teigti, kad, nors abortas visada yra didelis moralinis blogis, bet jį darantys žmonės ne visada užsitraukia atsakomybę už šį nusikaltimą ir už jo įvykdymą taikomą ekskomuniką.
Pagrindiniai žodžiai: abortas, nusikaltimas, ekskomunika, kanonų teisė.
Abortion is not only a sin; it is also a crime as Canon Law describes it. The paper deals with the issue of abortion from the Canon Law's perspective. Not every sin of abortion is at the same time a crime in the legal sense. The paper discusses what the circumstances are to turn the sin of abortion into the crime of abortion.
The censure of excommunication is imposed on the individuals who are guilty of the crime of abortion. If there is no crime, there is no excommunication which is attached to the crime of abortion. There are many mitigating circumstances that lessen the responsibility of the individuals who take part in the action of abortion, therefore, many abortion cases are not legal crimes, hence do not impose the censure of excommunication onto the individuals involved.
Key Words: abortion, excomunication, crime, Canon Law.
Robertas Rumšas
Vytauto Didžiojo universitetas (Vytautas Magnus University)
BAŽNYČIOS IR VALSTYBĖS SANTYKIAI EUROPOS SĄJUNGOJE
(Relations between the Church and the State in the European Union)
Straipsnio tikslas – apžvelgti Europos Sąjungos valstybių teisines normas, reguliuojančias Bažnyčių ir valstybės santykius. Ši valstybės teisės dalis, reguliuojanti Bažnyčių ir kitų religinių bendruomenių juridinius santykius, yra vadinama „bažnytine teise“. Bažnytinės teisės sistemos ES šalyse skiriasi, nes jos formavimuisi įtakos turėjo istorinė patirtis, emociniai faktoriai, įsitikinimai. Lietuvoje ši pasaulietinės teisės sritis tik formuojasi.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: bažnytinė teisė, religijos laisvė, kanonų teisė, Bažnyčios ir valstybės santykiai, religinės bendruomenės.
This paper aims at reviewing the juridical norms regulating relations between the church and the state in the European Union. The term “ecclesiastical law” is used to denote the part of state law governing legal status of churches and religious communities, and is defined as a sphere of state law that encompasses in one system the norms regulating religion as a social phenomenon. Systems of ecclesiastical laws vary in the EU due to their members’ different historical background, emotional factors and beliefs. In Lithuania, however this sphere of civil law is just undergoing the process of formation.
KEY WORDS: ecclesiastical law, freedom of worship, canon law, relation between the church an the state, religious communities.
Petras Smilgys
Vytauto Didžiojo universitetas (Vytautas Magnus University)
VYSKUPŲ KONFERENCIJOS 1983 M. KANONŲ TEISĖS KODEKSE (I)
(Episcopal Conferences in the Code of Canon Law (I)
Šiame straipsnyje aptariama tik labai nedidelė šios be galo plačios temos dalis; ji bus išdėstyta keliuose straipsniuose, taip pat bus konkrečiai pateikiama Lietuvos Vyskupų Konferencijos dalinė teisė. Aktualiu straipsniu visų pirma siekiama supažindinti su vyskupų konferencijų trumpu istoriniu kontekstu bei jų pastoracine prigimtimi. Pastoraciškumas visada buvo būdingas bet kokiems vyskupų susirinkimams, jis regimas ir po Vatikano II Susirinkimo. Susirinkimas konferencijoms suteikė formalų pobūdį Bažnyčioje.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: Katalikų Bažnyčia, vyskupų konferencija.
Only a very narrow part of a very wide topic is described in the article. It is going to be divided into several articles and particularly the partial law of the Lithuanian Bishops‘ Conference is presented. The article has the aim to give a short historical context of the Bishops‘ Conferences and their pastoral nature, as a feature common to all the councils of bishops, as it is also seen after the Vatican Council II, which gave them a formal character of the Church.
KEYWORDS: The Catholic Church, the Bishop’s Conference.
Kęstutis Kėvalas
Vytauto Didžiojo universitetas (Vytautas Magnus University)
LAISVOSIOS RINKOS TEMA POPIEŽIAUS JONO PAULIAUS II ENCIKLIKOJE „CENTESIMUS ANNUS“
(The theme of a free market economy in the encyclical Centesimus annus by John Paul II)
Straipsnyje aptariama popiežiaus Jono Pauliaus II enciklikoje „Centesimus annus“ nagrinėjama laisvosios rinkos samprata, jos tikslai ir veikimo sąlygos. Dabartinė Lietuvos ekonomikos raida pagrįsta laisvosios rinkos ekonomine sistema, todėl ją svarbu aptarti atsižvelgiant į Bažnyčios socialinio mokymo kontekstą. Šiame straipsnyje tema atskleidžiama pristatant ir nagrinėjant enciklikoje „Centesimus annus“ pateiktą žmogaus prigimties, laisvės ir laisvosios rinkos ryšį.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: „Centesimus annus“, laisvoji rinka, žmogaus teisės, laisvė, ekonomika, privati nuosavybė.
The article presents and considers the concept, purpose and mechanism of free market economy as it is portrayed in the encyclical „Centesimus Annus“ of John Paul II. Contemporal economic development in Lithuania is based on free market economic system; therefore, it is necessary to explore this topic according the social teaching of the Church also. The subject of the article is presented by investigation of the relationship among the themes of encyclical “Centesimus Annus:” human nature, freedom and free market.
KEY WORDS: “Centesimus annus”, free market, human rights, freedom, economy, private property.
Kęstutis Žemaitis
Vytauto Didžiojo universitetas (Vytautas Magnus University)
ŠUNSKŲ PARAPIJOS ISTORINĖ RAIDA IKI II PASAULINIO KARO PRADŽIOS
(The History of Sunskai Parish before the Beginning of World War II)
Straipsnyje nagrinėjama vienos Vilkaviškio vyskupijos parapijos – Šunskų – istorinė raida. Ši bendruomenė jau egzistavo, kai didelė Užnemunės dalis priklausė Vilniaus vyskupijai. Šunskai ilgą laiką buvo Vilkaviškio vyskupijos filija ir priklausė Alvito dekanatui. Pirmoji bažnyčia Šunskuose buvo pastatyta 1795 metais, antroji – 1865 metais. Manoma, kad dar prieš 1795 metus Šunskuose buvo koplytėlė. Parapijos pavadinimas keitėsi tris kartus. Seniausiuose archyviniuose dokumentuose vietovė ir parapija vadinama Šumsku, vėliau Šumskais ir dar vėliau – Šunskais. Parapijos istoriją būtų galima suskirstyti į laikotarpius, kurie sutampa su civilinių valdžių kaita. Iš Šunskų parapijos kilo daug garsių inteligentų, joje dirbo gana daug garbingų kunigų. Gyvenvietė ir parapija patirdavo negandas karų ir okupacijų laikotarpiais.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: istorinė raida, Šunskų gyvenvietė, Šunskų parapija, gyventojai
The article deals with the history of Sunskai parish of the diocese of Vilkaviskis. At a time when most of the Uznemune region territory belonged to the Vilnius diocese, this community of Sunskai already existed. Sunskai parish was a filial church in the diocese of Vilkaviskis, which also was a part of Alvitas deanery. The first church in Sunskai was built in 1795. The second one was built in 1865. There is some belief that there was a chapel before 1795. The name of the parish also has changed three times. The oldest documents show that the village and the parish had the same name of Sumskas; later names were Sumskai and Sunskai. The parish history could be divided in separate periods according to the change of civil rule. Many important persons evolved from the Sunskai parish. There were many noble priests that worked in the parish. It was during the times of war and occupation that the parish suffered various fatalities.
KEY WORDS: history, the Šunskai village, the Šunskai parish, inhabitants.
Elena Būgaitė
Vytauto Didžiojo universitetas (Vytautas Magnus University)
FILOSOFINIAI KARLO RAHNERIO ŠALTINIAI – JOSEPH MARÉCHAL
(Karl Rahner’s pfilosophical Sources: Joseph Maréchal)
Straipsnio tikslas – gilintis į Josepho Maréchalio (1878–1944) tiesos paiešką, sulaukusią reikšmingo tęstinumo, ypač Karlo Rahnerio darbuose. Siekiama išryškinti Josepho Maréchalio minties savitumą – tarpininko vaidmenį tarp transcendentalinės kritikos (Kanto įnašas) ir tomistinės perspektyvos.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: transcendentalinė filosofija, dinamiškumas, metafizika, epistemologija.
The aim of this article is to analyse the philosophy of Joseph Maréchal (1878–1944), that experienced important continuity, especially in the works of Karl Rahner. The originality of Joseph Maréchal’s thought: research of mediation between the transcendental critics (Kantian perspective) and the aristotelian – thomistic dynamism.
KEY WORDS: transcendental philosophy, dynamism, metaphysics, epistemology.
Nijolė Liobikienė
Vytauto Didžiojo universitetas (Vytautas Magnus University)
KATALIKIŠKŲJŲ ŠEIMOS CENTRŲ RAIDA LIETUVOJE
(Development of the Lithuanian Catholic Family Centres)
Remiantis literatūros šaltinių ir archyvinių dokumentų analize, aprašoma katalikiškų šeimos centrų raida, turint galvoje sistemų teorijos perspektyvą, kaip naujas, iki šiol moksliniu požiūriu netyrinėtas reiškinys. Išskiriami 4 šeimos centrų raidos etapai. Kiekvienam etapui būdingos tam tikros ypatybės.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: šeima, santuoka, gyvybė, šeimos centrai, raida, sistema.
The article analyses the develpment of Lithuanian family centers using system theory approach and Catholic Church teaching paradigm. Four developmental stages of the Catholic family centers are revealed. A sign of the autopoesis in the development process is mentioned. The mission of family centers is realised using opportunities, competence and commitment.
KEY WORDS: family, marriage, life, family centers, development, system.
Gražina Daunoravičienė
Lietuvos muzikos ir teatro akademija (Lithuanian Academy of Music and Theatre)
MOTETAS – CANTUS MEDIOCRIS. LITURGINĖS IR KOMPOZICINĖS PARALELĖS
(Motet – Cantus mediocris: the liturgical and compositional analogue)
Straipsnyje aptariamas moteto žanro specifikos klausimas, akcentuojant jo priskyrimą bažnytinei muzikai (musica ecclesiastica). Tyrinėjamos moteto istorinės raidos sąsajos su XII–XVI a. muzikos kompozicijos novacijomis (ypač Ars Nova).
Aptariami Bažnyčios dokumentai, gvildenantys klausimą, ar motetą dera atlikti bažnyčioje. Ieškoma priežasčių, nulėmusių pirmąją moteto kaip bažnytinio žanro krizę XIV a. pradžioje bei popiežiaus Jono XXII bulės „Docta Sanctorum Patrum“ paskelbimą. Aptariama moteto žanro sklaida po Tridento Susirinkimo (1545–1563).
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: motetas, musica ecclesiastica, musica intelligible, Tridento Susirinkimas, Jono XXII bulė „Docta Sanctorum Patrum“.
The article discusses a question of particularity in motet genre herewith highlighting the attribution to characteristics of church music (musica ecclesiastica). At this point there are investigated the links of motet’s historical process with novations of musical compositions in XII–XVI centuries (especially Ars Nova).
An attention is given to researching the Church’s documents of that period where the motet’s propriety of sounding in the church was discussed. The study looks for reasons that determined the first crisis of motet as ecclesiastical genre at the beginning of XIV ct. as well as producing the bull „Docta Sanctorum Patrum“ by Pope John XXII. The spread of motet genre after the Council of Trent I (1545–1563) is discussed also.
KEY WORDS: motet,musica ecclesiastica, musica intelligible, The Council of Trent I, the bull by Pope John XXII„Docta Sanctorum Patrum“.
Egidijus Mažintas
Vilniaus pedagoginis universitetas (Vilnius Pedagogical University)
LITHUANIAN CONSERVATOIRE IN THE BOSTON, USA, AND THE CONTRIBUTION OF ITS FOUNDER M. PETRAUSKAS TO THE MUSICAL PEDAGOGY OF EXODUS
(Lietuvių konservatorija Bostone, JAV, ir jos įkūrėjo M. Petrausko indėlis į egzodo muzikos pedagogiką)
The ideas of the conservatoire founded by Mikas Petrauskas in the USA have not been explored enough yet. The examination of the social-cultural parameters of the personality, the qualification of the peculiarities of both the conservatoire education and its social communal connections as well as their dynamics and influence on the development of the folk culture under the conditions of the exodus have not been satisfactory as well.
KEY WORDS: teaching of adults, family, education abroad, socialization of personality, emigration, process of artistic training.
Straipsnyje analizuojamos iki šiol menkai tetyrinėtos Miko Petrausko JAV įkurtos lietuviškos konservatorijos pedagoginės idėjos, gvildenami jo asmenybės sociokultūriniai parametrai, apibūdinami konservatorijos ugdymo ir socialinių bendruomeninių ryšių ypatumai bei jų dinamika ir poveikis Lietuvos muzikinės pedagogikos raidai egzodo sąlygomis. Miko Petrausko konservatorija JAV padėjo stiprinti lietuviško jaunimo kūrybines galias, išsaugoti ir kurti nacionalinę, tautinę tapatybę, brandinti mokinių pilietiškumą. Miko Petrausko įkurtos lietuvių konservatorijos tikslas – padėti individui ar grupei tautiečių padėti suvokti save daugiakultūrinėje aplinkoje.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: suaugusiųjų mokymas, pilietiškumas, lietuviškos šeimos, emigracija, pedagogika, meninis ir muzikinis ugdymas, renginių socializacija.
Jerzy Bagrowicz
Torūnės N. Koperniko universitetas (Nicolaus Copernicus University in Toruń)
The social and cultural transformation from the end of the 20 th century has had a serious influence on the concept of upbringing of the man. For this concept significant meaning has it, what has been brought by so called postmodernism. The consequence of postmodernism is, among others, the relativisation of the systems of values. This makes difficult or sometimes even impossible the finding of the purpose and the sense of life. So, one of the tragedies of a contemporary man is the decline of the want of searching for the fundamental issues and answers to questions referring to the life and death of a human being. Recently there are observed certain symptoms of the searching for the lost sense. In this process the important role is able to be played by the pedagogy. Pedagogy is just slowly rallying from a certain axiological muddle and it is coming back to the theology in the reflection upon the upbringing of the man. Nowadays, the questions about the searching for the lost sense are the important task and challenge for the religion pedagogy and religious education. The relation between education and religion is at present the subject of a serious and deep reflection. In this field there are arising new, remarkable demands for the religious education.
KEY WORDS: religious education, postmodernist society, searching for a sense, the crisis of school.
Socialinės ir kultūrinės pervartos, vykstančios nuo XX amžiaus pabaigos, turėjo ir tebeturi didžiulę įtaką žmogaus ugdymo sampratai. Ugdymo sampratai itin didelę įtaką daro vadinamasis postmodernizmas. Tarp kitų postmodernizmo padarinių paminėtinas vertybių sistemų sureliatyvėjimas. Dėl reliatyvizmo tampa sunku, kartais netgi neįmanoma, rasti gyvenimo tikslą ir prasmę. Taigi viena iš šiuolaikinio žmogaus tragedijų yra išblėsęs susidomėjimas pamatiniais dalykais ir atsakymais į klausimus, susijusius su žmogaus gyvenimu ir mirtimi. Nūdien pastebimi tam tikri požymiai, kad imama ieškoti prarastosios prasmės. Šiuose procesuose ypač svarbus vaidmuo tenka pedagogikai. Pedagogika pamažėl įveikia ją apėmusią sumaištį ir, apmąstydama žmogaus ugdymą, grįžta prie teologijos. Dabar klausimai apie prarastosios prasmės ieškojimą yra ir rimtas uždavinys, ir drauge iššūkis religijos pedagogikai ir religiniam švietimui. Švietimo ir religijos ryšys šiandien yra rimtų ir gilių apmąstymų objektas. Šioje plotmėje kyla nauji dideli reikalavimai religiniam švietimui.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: religinis švietimas, postmodernioji visuomenė, prasmės ieškojimas, mokyklos krizė.
Thomas Buckley
Vakarų Bretanės universiteto (Prancūzija) (University of Bretagne Occidentale (France)
THE GREAT FEAR: THE DISAPPEARANCE OF CULTURE AND CULTURAL DIVERSITY
(Didžioji baimė: Kultūros išnykimas ir kultūrinė įvairovė)
This article deals with the concepts of culture and cultural diversity in the twentieth and twenty-first centuries, using the ideas of various ethnologists (Claude Levi-Strauss, Clifford Geertz) and philosophers (Tzvetan Todorov, J. Huizinga) to show that they have come to represent a new form of the sacred. The author enunciates a theory of horizontal and vertical cultural hierarchies to articulate the relationship between occidental culture and the other cultures of the world.
KEY WORDS : culture, cultural diversity, ethnocentrism, cultural relativism.
Šiame straipsnyje aptariamos dvidešimtojo amžiaus ir divdešimt pirmojo amžiaus pradžios kultūros sampratos ir kultūrinė įvairovė, pasitelkus etnologų (Claude Levi-Strauss, Clifford Geertz) ir filosofų (Tzvetan Todorov, J. Huizinga) idėjas, siekiant parodyti, kad jie atskleidė naują šventybės formą. Straipsnio autorius plėtoja horizantaliosios ir vertikaliosios kultūrinės hierarchijos teoriją, stengdamasis atskleisti ryšį tarp Vakarų kultūros ir kitų pasaulio kultūrų.
PAGRINDINIAI ŽODZIAI : kultūra, kultūrinė įvairovė, etnocentrizmas, kultūrinis reliatyvizmas.
Krzysztof Burski
Liublino katalikiškasis universitetas (Catholic University of Lublin)
DUCHOWOSC I MEDIA – WZAJEMNE RELACJE
(Dvasingumo ir medijų ryšys)
The media have become one of the most important areas of present day human living and they are constantly being developed. Under the influence of the media many areas of culture and awareness are undergoing radical change. Spirituality is also being influenced by their influence. In this article the author deals with the issue of the relationship between spirituality and the media. He starts from an understanding of what spirituality is, both in its general and Christian meanings. Next he considers spirituality as a communicational phenomenon – since all true spirituality is relational and is based on the reality of the transmission of God’s grace. The linear model of communication which has functioned up to recently in the church is being challenged, because of the new phenomenon of network communication, in which the receiver becomes the center. In this new contemporary communication culture it is now necessary to create a new model of spirituality. Next the author refers to the healing of the woman with the haemorrhage as described in the Gospel of Mark and underlines that the media can be a channel for the transmission of God’s grace. Among the different forms of the media the Internet plays a special role. It can be used in the propagation of Christian spirituality, but also it can be a source of serious dangers for one’s spiritual life. As a conclusion the author presented blessed Jacob Alberione (1884–1971) founder of the religious family of St. Paul as a practical example of the linking of spirituality and the media.
KEY WORDS: spirituality, media, evangelization, communication, James Alberione, Pauline Family.
Medijos tapo viena iš svarbiausių ir nuolat besiplėtojančių šiuolaikinio žmogaus gyvenimo sričių. Dėl medijų įtakos daugelis kultūros ir susižinojimo sričių iš esmės pasikeitė. Medijos paveikė ir dvasingumą. Šiame straipsnyje autorius aptaria dvasingumo ir medijų ryšį. Jis pradeda nuo bendrosios dvasingumo ir dvasingumo krikščioniškąja prasme sampratos. Toliau dvasingumas šiame straipsnyje analizuojamas kaip komunikacinis reiškinys – visi tikri dvasingumai remiasi santykiu ir yra grindžiami Dievo malonės perdavimu. Linijiniam komunikavimo modeliui, veikusiam Bažnyčioje anksčiau, metė iššūkį naujas tinklinio komunikavimo reiškinys, kuriame gavėjas tampa centru. Šioje naujojoje komunikavimo kultūroje būtina sukurti ir naują dvasingumo modelį. Toliau autorius, remdamasis Evangelijoje pagal Morkų aprašytu pasakojimu apie kraujoplūdžiu sergančios moters išgydymą, pabrėžia, kad medijos gali būti Dievo malonės perdavimo kanalai. Tarp daugelio skirtingų formų medijų ypatingas vaidmuo tenka internetui. Jis gali būti panaudotas krikščioniškojo dvasingumo sklaidai, bet taip pat gali kelti didelį pavojų žmogaus dvasiniam gyvenimui. Straipsnio pabaigoje autorius pristato Šv. Pauliaus vienuolinės šeimos įkūrėją palaimintąjį J. Alberione (1884–1971) kaip mokėjimo susieti dvasingumą ir medijas pavyzdį.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: dvasingumas, medijos, evangelizacija, komunikacija, James Alberione, Pauliečių šeima.
Alec Charles
Didžiosios Britanijos Lutono universitete (University of Luton in the UK)
SLAVOJ ZIZEK AND ALFRED HITCHCOCK: AN UNLIKELY ALLIANCE?
(Slavoj Zizek irAlfred Hitchcock: neįtikėtina sąjunga?)
Slavoj Zizek is undoubtedly one of Europe’s most important contemporary cultural philosophers. The radical intellectual complexity of his work often appears in stark contrast to his repeated use, as a topic for analysis and a cultural benchmark, the work of Alfred Hitchcock. The aim of this paper is to ask why Zizek has chosen Hitchcock as his improbable counterpoint and counterpart.
KEY WORDS: cinema, psychoanalysis, post-structuralism.
Slavojus Zizekas išties yra vienas iš žymiausių šiuolaikinių Europos kultūros filosofų. Ypatingas jo veikalų intelektualinis sudėtingumas dažnai atrodo itin priešingas jo dažnai analizuojamiems ir pateikiamiems kaip kultūrinės gairės Alfredo Hitchocko darbams. Šio straipsnio tikslas – pagvildenti, kodėl Zizekas pasirinko Hitchcocką neįtikėtina savo atsvara ir neįtikėtinu papildytoju.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: kinas, psichoanalizė, poststruktūralizmas.
Józef Dębiński
Torūnės N. Koperniko universitetas (Nicolaus Copernicus University in Toruń)
Straipsnyje nagrinėjamos Vatikano II Susirinkimo ir XX a. pabaigos popiežių ištarmės apie tikinčiųjų ir netikinčiųjų bendradarbiavimo taikos, laisvės ir teisingumo labui galimybes, aptariamas bendradarbiavimas įveikiant terorizmą ir badą.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: Vatikano II Susirinkimas, tikintieji, netikintieji, dialogas, ateizmas, humanizmas.
II Sobór Watykański oraz papieże II polowy XX wieku wskazują na możliwość współpracy ludzi wierzących z niewierzącymi w dążeniu do pokoju, wolności i sprawiedliwości oraz w walce z terroryzmem i głodem we współczesnym świecie.
KEY WORDS: The Second Vatican Council, the believers, the non-believers, the dialogue, the atheism, the humanism.
Romualdas Dulskis
Vytauto Didžiojo universitetas (Vytautas Magnus University)
ŽMOGAUS PAŠAUKIMAS STAČIATIKYBĖJE
(The Human Vocation in Orthodoxy)
Pašaukimų sielovada nūdien privalo turėti ekumeninį matmenį. Pasaulyje, kuriame juntamas gilus krikščionių vienybės ir autentiškų dvasinių vertybių troškimas, Bažnyčios pirmos turi duoti broliškumo, stipresnio už bet kokį susiskaldymą, pavyzdį.
Katalikų Bažnyčia turėtų skirti daug dėmesio teologiniam ir dvasiniam Stačiatikių Bažnyčių lobynui; tai būtų naudinga pašaukimų sielovadai. Katalikams labai svarbu artimai pažinti Rytų tradiciją, pasinaudoti jos turtais ir skatinti vienybės procesą.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI : bendrasis žmogaus pašaukimas, stačiatikybė, sudievinimas, Šventosios Dvasios įgijimas.
Pastoral care of vocations today must have an ecumenical dimension. In a world marked by a profound desire for Christian unity and for authentic spiritual values, the Churches must be first to give the example of fraternity that is stronger than any division.
The Catholic Church must pay greater attention to the theological and spiritual treasures of the Orthodox Churches; this can only be of benefit to vocations ministry. For Catholics it is very important to be familiar with Eastern tradition, so as to be nourished by it and to encourage the process of unity.
KEY WORDS: common human vocation, Orthodoxy, deification, acquisition of the Holy Spirit.
Lilija Gorbacevica
Daugpilio universitetas, Latvija (Daugavpils University, Latvia)
THE QUESTION OF THE SENSE OF LIFE: HISTORY AND THE PRESENT
(Gyvenimo prasmės klausimas. Istorija ir dabartis)
Autorė svarsto gyvenimo prasmės suvokimo nuo Renesanso iki mūsų laikų klausimą. Renesanso laikotarpiu pakito kai kurie vertybiniai prioritetai ir šie pokyčiai paplito vėlesniais amžiais. Naujųjų vertybių formavimosi ir skleidimo procesas reiškė naujos kultūros atsiradimą. Joje pagrindinė figūra buvo žmogus, o ne Dievas. Tačiau šis procesas pažadino ir pažeidžiamumo jausmą, vertusį žmones naujai ieškoti gyvenimo prasmės, kuri suteiktų individo gyvenimui atramą.
Europos filosofai aktyviai ėmėsi ieškoti gyvenimo prasmės 16–17 a. Mokslo veikiama Europos visuomenė tapo vis labiau įsitikinusi, kad gyvenimo prasmė glūdi tiesoje, atsiveriančioje pažinimo proceso metu. Proto suabsoliutinimą maksimaliai atskleidžia Hegelio filosofija. Protas sukuria tiesos suvokimo algoritmą, priversdamas asmenį paklusti būtinybei. Taip laisvė, esminis Naujųjų amžių gyvenimo prasmės komponentas, tampa neįmani.
19 a. filosofai – A. Schopenhaueris, S. Kierkegaard‘as, F. Nietzsche – reagavo į proto suabsoliutinimą ir apskritai, ir individualiai. Šis filosofijos periodas – tai ieškojimas skirtingos gyvenimo prasmės, kurioje proto vaidmuo nebūtų esminis. Ypač plačiai ši mintis plėtojama S. Kierkegaard‘o veikaluose. Jis tvirtina, kad filosofijos tikslas – pasitraukti nuo racionalaus mintijimo ir įžengti į neįmanomybę ieškant gyvenimo prasmės. Pagrindinis vaidmuo šiose gyvenimo prasmės paieškose tenka asmeniniam rūpinimuisi išgelbėjimu, suteikiančiu gyvenimui amžintąją prasmę. S. Kierkegaard’o filosofija pradeda naują etapą ieškant gyvenimo prasmės. Šis 20 a. prasidėjęs etapas vis mažiau saistomas žemiškosios patirties ir proto pasiekimų.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: gyvenimo prasmė, krikščioniška gyvenimo prasmė, aiškaus gyvenimo prasmės suvokimo nebuvimas, S. Kierkegaard.
The author considers the history of the question of the sense of life from Renaissance to our time. The period of Renaissance saw certain changes in value priorities which spread in the society in the subsequent centuries. The process of formation and propagation of new values meant the establishment of new culture the central figure of which was the Man, not God. The process of formation and propagation of new values meant the establishment of new culture the central figure of which was the Man, not God. However, this process gives rise to the feeling of vulnerability, making people search for the new sense of life which can give a foothold to an individual life.
European philosophers started an active search for the sense of life in the 16 th-17 th centuries. Influenced by the development of science, the European society becomes more and more convinced that the sense of life lies in the truth revealed in the process of cognition. The absolutization of reason found its maximum expression in Hegel’s philosophy. The reason builds up an algorithm of comprehending the truth, making a person submit to the necessity. So freedom, the central component of the sense of life in the New Age, becomes unreal.
The views of the 19 th century philosophers, such as A. Schopenhauer, S. Kierkegaard, F. Nietzsche, can be regarded as a reaction to the absolutization of reason in general and for an individual in particular. This period in philosophy is a period of searching for a different sense of life, in which reason would not play a leading role. To a maximum extent this thought is expressed in S. Kierkegaard’s works who maintained that the task of philosophy is to break away from rational thinking and to cross the line of the impossible in the search for the sense of life. The leading role in this search is played by personal interest in salvation, giving an eternal sense of life. S. Kierkegaard’s philosophy opens a new phase in the search for the sense of life, which, starting with the 20 th century, is less and less limited by mundane experience and achievements of the reason.
KEY WORDS: the sense of life, the Christian sense of life, the absence of the explicit sense of life, S. Kierkegaard.
Wojciech Kalinowski
Varmijos Mozūrų universitetas Olštine (Theology Department, Warmia-Mazuria University in Olsztyn)
PRIESTERSEELSORGE MORGEN
(Kunigų pastoracijos ateitis)
The article entitled “ Future pastoral activity for the priests” is a continuation and addition of the article “ Priests spirituality in Mazuria” published in the previous edition “Soter”. The methodology of performing theological-pastoral works requires the scheme; how should it be? how is it? and how is it more optimally ? The following article gives an answer to the third question concerning optimisation of priest’s spirituality in constantly changing social conditions. The article is based on sociological survey among the priests, and it attempts to analyse pastoral-theological tendency of developing priest’s personality that is able to face the modern world challenges.
KEY WORDS: sacerdotal spirituality, Polish priest, sociology research, pastoral activity for the priest
Straipsnis „Kunigų pastoracijos ateitis“ tęsia ir papildo 15-ajame „Soter“ numeryje publikuotą straipsnį „Mozūrijos kunigų dvasingumas“. Pastoracinių – teologinių darbų metodika grindžiama schema: Kaip turi būti? Kaip yra? Kaip gali būti geriau? Šiame straipsnyje atsakoma į trečiąjį klausimą, susijusį su kunigo dvasingumo optimizacija nuolat besikeičiančiomis visuomeninėmis sąlygomis. Straipsnis grindžiamas kunigų sociologiniais tyrimais ir mėginama, remiantis pastoracine – teologine analize, nusakyti, kokia turėtų būti kunigo asmenybė, kad jis galėtų sutikti dabartinio laikmečio iššūkius.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: kunigų dvasingumas, kunigas lenkas, sociologinis tyrimas, kunigų pastoracija.
Alfonsas Motuzas
Vytauto Didžiojo universitetas (Vytautas Magnus University)
LATVIŲ IR LIETUVIŲ MALDININKŲ APEIGINĖS MUZIKOS KRYŽIŲ KALNE YPATUMAI
(Peculiarities of Sacred Music in the Worship ceremonies of Latvian and Lithuanian Pilgrim Groups on the Hill of Crosses)
Šio straipsnio tikslas – atskleisti Kryžių kalne skambančios apeiginės latvių ir lietuvių maldininkų muzikos sąsajas ir skirtumus. Atlikta mokslinės medžiagos analizė pagrindžia darbe iškeltą hipotezę, kad latvių ir lietuvių maldininkų Kryžių kalne atliekama apeiginė muzika tarpusavyje skiriasi.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: Kryžių kalnas, Latvija, Lietuva.
The aim of tie article was reveal the differences and similarities predominating in the Hill of Crosses ritual music of the Latvian and Lithuanian pilgrims. The research data confirm the hypothesis that the modes of participation of Latvian and Lithuanian pilgrim groups in religious ceremonies on the Hill of Crosses differ in their use of the accompaniment.
KEY WORDS: Cross Hill, Lyvland, Lithuania.
Mirosław Mróz
Torūnės N. Koperniko universitetas (Nicolaus Copernicus University in Toruń)
Charakterystyczną trudnością współczesnych uniwersytetów jest utrata (zarówno w teorii jak i w praktyce) właściwego uchwycenia związku pomiędzy intelektem a moralnością. Pytanie zasadniczej wagi brzmi: czy wolność rozumu jest autonomiczna? W praktyce jest to pytanie o możliwość niezależności prawdy od dobra? Czy uniwersytet powinien przekazywać jedynie czystą wiedzę, a więc zrozumienie tego, co jest związane tylko z cnotami intelektualnymi? Czy rozpoznaje fakt, że istnieje ścisły związek i ich integracja z cnotami moralnymi?
Teologia może ukazać jedyną perspektywę zrozumienia związku między cnotami intelektualnymi i moralnymi, w której to zrozumienie jest możliwe. Jest to perspektywa życia kształtującego przez cnoty teologalne.
Ukierunkowanie badań przyjęte od cnót teologalnych chroni je przed fragmentaryzacją i buduje zrozumienie związków miedzy nauką a moralnością, które jako jedyne pozwalają we właściwy sposób pojąć ludzkie dobro.
KEYWORDS: virtue – intellectual virtues, moral virtues, theological – academic education
Šiuolaikiniams universitetams kyla pavojus tiek teoriškai, tiek praktiškai prarasti ryšio tarp intelekto ir moralės suvokimą. Esminis klausimas: ar proto laisvė yra autonomiška? Išties tai klausimas apie tiesos galimybę būti nepriklausomai nuo gėrio. Ar universitetas turėtų perduoti tik grynas žinias, tai yra skleisti tokį pažinimą, kuris siejamas vien su intelekto dorybe? Ar universitetas pripažįsta, kad egzistuoja glaudus intelekto ryšys ir dermė su moraline vertybe? Teologija mums gali parodyti vienintelę įmanomą intelekto ir moralinės dorybės ryšio suvokimo perspektyvą. Tai gyvenimo, formuojamo pagal teologines dorybes, perspektyva. Tyrinėjimai, atliekami atsižvelgiant į teologines dorybes, apsaugojami nuo fragmentacijos ir pažadina ryšio tarp mokslo ir moralės, kuri vienintelė leidžia mums tinkamai suprasti žmoniškąjį gėrį, suvokimą.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: dorybė – intelektinė dorybė, moralinė dorybė, teologinis – akademinis lavinimasis.
Marija Oniščik
Vytauto Didžiojo universitetas (Vytautas Magnus University)
RATIONAL RECONSTRUCTION: AN APPROACH TO A HISTORY OF PHILOSOPHY
(Racionalioji rekonstrukcija. Požiūris į filosofijos istoriją)
Šio straipsnio tema priklauso dviem filosofijos sritims – istorijos filosofijai ir filosofijos istorijai. Straipsnyje analizuojama racionaliosios rekonstrukcijos samprata yra filosofijos istorijos tyrimo metodas, taikomas praeities filosofų tekstams skaityti. Toks racionaliosios rekonstrukcijos supratimas būdingas R. Rorty. Straipsnyje siūloma apmąstyti filosofijos santykį su jos istorija. Racionaliosios rekonstrukcijos metodas gali būti taikomas ir studijuojant teologijos istoriją. Straipsnyje trumpai aptariama šios sampratos kilmė, akcentuojamas šiandienio filosofinio bei teologinio diskurso istorinės sampratos ryšys su aktualiąja filosofine mintimi.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: racionalioji rekonstrukcija, istorinė rekonstrukcija, filosofijos istorija, istorijos filosofija, kontingentiškumas, revoliucinis vs. evoliucinis istorijos modelis, redeskripcija.
The topic of an article belongs both to the philosophy of history as well as to a history of philosophy. The notion under discussion is a rational reconstruction as a method of reading the texts of thinkers of the past, proposed by Richard Rorty. The article suggests some reflections on the relationships between philosophy and its history. The method of rational reconstruction can be used in theological investigation as well, for better understanding of past theological texts. The article shortly discusses the origin of the notion in question and emphasizes the link between contemporary philosophical and theological discourse and actual philosophical thought.
KEY WORDS: rational reconstruction, historical reconstruction, a history of philosophy, the philosophy of history, contingency, revolutional vs. evolutional model of history, redescription.
