SOTER NR. 14 (42)
Henryk Misztal. LA DICHIARAZIONE ECCLESIALE DEL MARTIRIOANOTACIJOS
ANNOTATION
Henryk MISZTAL
Liublino Katalikiškasis Universitetas (Catholic University of Lublin)
La Dichiarazione Ecclesiale Del Martirio
(Bažnytinis kankinystės paskelbimas)
Il martirio come testimonianza resa a Cristo ? oggetto di indagini
da parte la storia, la filosofia e sociologia e specialmente la teologia. Il
martirio ? una realt? teologica, ma il diritto canonico stabilisce precisi limiti,
entro i quali questa realt? soprannaturale ? considerata, come "santit?
canonizzata" cio? proclamata dalla Chiesa in atto di beatificazione o di
canonizzazione. Per la prova del martirio nel senso canonico il giudice deve
avere la certezza morale in quanto riguarda gli elementi canonici del martirio:
la morte fisica del martire, l'odio contro la fede da parte del persecutore
e l'accettazione della morte per amore di Cristo da parte del martire. Davanti
alla giurisprudenza della Congregazione nascono nuove situazioni difficili da
provare: l'amore per la fede da parte del martire che talvolta incontra grosse
difficolt?, e l'odio per la fede da parte del persecutore (distinzione fra l'odio
della fede e l'azione politica, quale motivo ? prevalente - motivum praevalens).
L'approfondimento riguardante i testimoni della fede del XX secolo ha dimostrato
che essi sono numerosi e che sar? necessario uno studio pi? dettagliato per
completare tutta la documentazione. In questo contesto, il problema della giurisprudenza
nella dichiarazione ecclesiale del martirio, ? molto attuale.
PAROLI CHIAVI: martirio, persecutore, "santita canonizzata", certezza
morale
Kankinystė kaip Kristaus liudijimas yra istorijos, filosofijos,
sociologijos ir ypač teologijos tyrimų objektas. Kankinystė yra teologinė tikrovė,
bet kanonų teisė nustato tikslias ribas, kada šią antgamtinę tikrovę derėtų
laikyti "kanonizuotinu šventumu", t. y. tokiu, kurį Bažnyčiai derėtų
paskelbti beatifikacijos ar kanonizacijos aktu. Vertindamas kankinystę kanoniniu
aspektu teisėjas privalo turėti moralinį tikrumą dėl kanoninių kankinystės elementų:
fizinės kankinio mirties, persekiotojo rodytos neapykantos dėl tikėjimo ir kankinio
prisiėmimo mirties iš meilės Kristui. Teisei kyla naujos sunkiai ištiriamos
situacijos: kankinio meilė tikėjimui, kartais susidurianti su didžiuliais sunkumais,
ir persekiotojo neapykanta dėl tikėjimo (skirtina neapykanta tikėjimui ir politinis
veikimas; kuris motyvas yra vyraujantis - motivum praevalens). Gilininatis į
XX amžiaus tikėjimo liudijimus paaiškėja, kad jų buvo daug ir kad reikia išsamios
studijos, papildančios visą dokumentaciją. Atsižvelgiant į šį kontekstą, bažnytinio
kankinystės paskelbimo teisinis aspektas yra labai svarbi problema.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: kankinystė, persekiotojas, "kanonizuotas šventumas",
moralinis tikrumas
Roma BALTRUŠAITYTĖ
Vytauto Didžiojo Universitetas (Vytautas Magnus University)
Nietzsches antžmogio ilgėjimosi išsipildymas Dievažmogyje
Son of Man as the Answer to Nietzsche's longing for overman
Postmodernaus būvio keliamas nestabilumas pasaulyje, moralinių
orientyrų nebuvimas verčia klausti apie autentišką žmogaus būtį. Šiame straipsnyje
apžvelgiama F. Nietzsches tobulo žmogaus (antžmogio) samprata, iškeliami jos
trūkumai. Tikrąja antžmogio realizacija siūloma laikyti Jėzaus iš Nazareto asmenį,
taip pat aptariama krikščioniškojo gyvenimo alternatyva.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: Nietzsche, antžmogis, Dievažmogis, krikščionybė.
The instability in the world and absence of the moral guides
that is caused by post-modern state, makes to ask questions of authentic human
being. This article is a survey of F. Nietzsche's perfect man (overman) conception,
showing it's limitations. As the real realization of overman the person of Jesus
from Nazareth is suggested. The alternative of Christian life is discussed.
KEY WORDS: Nietzsche, overman, Son of Man, Christianity.
Paul Richard BLUM
Lojolos Universitetas (Loyola College)
Trinity and Triangle - Giordano Bruno's Secularizing of the Cusanian Trinity Trejybė ir trikampis. Apie tai, kaip Džordano Bruno sekuliarizuoja Kuziečio Trejybę
Nicholas of Cusa (1402-1464) explored the boundaries of human
reason for the sake of making religious belief believable. Unwillingly, he became
a milestone in the process of rationalizing Christian theology. Giordano Bruno
(1548-1600) is a proof to this perspective by the way he makes use of Cusanus'
approach. In his Spaccio de la bestia trionfante, Bruno discusses Cusanus' attempts
at the geometrical problem of squaring the circle. Bruno not only promotes his
atomistic geometry, he also uses the metaphoric meaning of triangle for Trinity
as an occasion to supplant 'Faith' with 'Sincerity'. For Bruno faith is not
anymore the true belief of religion, but rather 'good faith' and fidelity, i.e.,
social and political virtues.
KEY WORDS: Giordano Bruno, Cusanus, Philosophy of Religion, Trinity, Secularization.
Mikalojus Kuzietis (1402-1464), siekdamas religinį tikėjimą
padaryti įtikinamą, tyrinėjo žmogaus proto ribas. Pats to nesitikėdamas jis
tapo krikščioniškosios teologijos racionalizavimo proceso pagrindine gaire.
Giordano Bruno (1548-1600) yra šios perspektyvos įrodymas. Jis, beje, rėmėsi
Kuziečio požiūriu. Savo veikale "Spaccio de la bestia trionfante"
Bruno aptaria Kuziečio pastangas išspęsti geometrinę problemą - kaip apskritimą
paversti kvadratu. Bruno ne tik pritaria Kuziečio atomistinei geometrijai, bet
ir vartoja, kalbėdamas apie Trejybę, "trikampio" metaforą, kuri leidžia
"Tikėjimą" pakeisti "Nuoširdumu". Anot Bruno, tikėjimas
nėra tikrasis religinis tikėjimas, bet veikiau "geras tikėjimas" ir
ištikimybė, t. y. socialinės ir politinės dorybės.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: Giordano Bruno, Mikalojus Kuzietis, religijos filosofija,
Trejybė, sekuliarizacija.
Agnė BUDRIŪNAITĖ
Vytauto Didžiojo Universitetas (Vytautas Magnus University)
Laisvė mirčiai (Galimybės ir būtinybės ties egzistencijos
riba)
Freedom for Death: Possibilities and Imperatives on the Verge of Existence
Šiais laikais dažniausiai siekiama negatyvios laisvės - nepriklausomybės.
Deja, tokia laisvė eina koja kojon su nesaugumu ir vienatve. Egzistencinė laisvė
turi ir pozityviąją pusę, t. y. yra neatsiejama nuo atsakomybės, spontaniškos
kūrybos, savirealizacijos. Mirties atžvilgiu neįmanoma nei nepriklausomybė,
nei pasirinkimo laisvė. Todėl vienintelė galima laisvė, suvokiant savo mirtingumą,
yra pozityvioji laisvė - laisvė mirčiai. Tokios laisvės išgyvenimui itin reikšmingas
tikėjimas anapus žmogaus ir pasaulio esančia prasminga Būtimi. Laisvė mirčiai
neišvaduoja nuo mirties ir neskatina jos siekti, bet padeda, išlaikant sąmonėje
mirtingumo suvokimą, gyventi kūrybingai ir atsakingai.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: laisvė, nepriklausomybė, egzistencija, pasirinkimas, mirtis.
Today people seek after the negative form of freedom - independence
only. But such kind of freedom goes together with insecurity and isolation.
The existential freedom has another - positive side, i.e. it is concerned with
responsibility, spontaneous creation and self-expression. There is impossible
to be independent from death or not choose it. The only possible freedom understanding
one's mortality is the positive freedom - freedom for death. Very important
for the experience of such freedom is the belief in Being fraught with meaning
beyond man and world. Freedom for death does not liberate from death itself
and does not impel to suicide but helps to live a creative and responsible life.
KEY WORDS: freedom, independence, existence, choice, death.
Elena BŪGAITĖ
Vytauto Didžiojo Universitetas (Vytautas Magnus University)
Turtas, valdžia, garbė - žmogaus galybė ar trapumas? Emocijų
refleksija pagal Paulį Ricoeurą (1913)
(Riches, power, honour - human strength or fragility? Reflexion of human emotions
according Paul Ricoeur (1913))
Straipsnio tikslas - apmąstyti jausmų įtaką ieškant asmens pilnatvės.
Remiantis fenomenologija ir taikant hermeneutinį metodą bei žymaus šiuolaikinio
prancūzų filosofo Paulio Ricoeuro (1913) įžvalgas, siekiama atskleisti tarpasmeninį
emocijų pobūdį (taigi jų socialinius, kultūrinius, politinius aspektus). Pamatinius
turėjimo, gebėjimo ir galiojimo poreikius bandoma atkurti pirmapradėje žmogaus
būsenoje ("iki nuopuolio"), sykiu naujai perskaitoma filosofinė tradicija,
Akviniečio ir dekartiškaisiais traktatais jausmų erdvę vertinusi vienpusiškai.
Aptariamas drąsus Ricoeuro bandymas prabilti apie trapiausią iš žmogaus galių,
siekiant tą kalbėjimą pakylėti iki proto lygmens, tačiau ne teorinio, bet universalaus
ir drauge konkretaus. Atskleidžiamas patirtį vienijantis ir suvidujinantis jausmų
vaidmuo.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: asmuo, jausmai, emocijos, turėjimas, valdymas, garbė,
disproporcija, trapumas.
The aim of this article is to reflect on the role of the feelings
in the human person's integral growth. The phenomenology and the hermeneutics
are here applied as the basic methods; the thoughts of the famous contemporary
philosopher Paul Ricoeur (1913) are also used in oder to reveal interpersonal
aspect of emotions (social, cultural, political spheres). The fundamental needs,
such as possession, capacity and being recognized are reconstructed in the initial
state ("before the sin"). The philosophical tradition is read in a
new light, because Aquinas' and cartesian tractates valuated the emotions from
one side. Ricoeur's reflection is corageous one because he speaks about the
most fragile capacity of human being and elevates it to the level of intellect,
non theoric but concrete. The feelings have important role of unifying and putting
inward our experience.
KEY WORDS: Person, senses, emotions, possession, governing, honour, disproportion,
fragility.
Bronė GUDAITYTĖ
Vytauto Didžiojo Universitetas (Vytautas Magnus University)
Trys Eckharto niekio kategorijos
Three Categories of Nothingness in Eckhart
Straipsnyje analizuojama Eckharto niekio sąvokos problematika,
aptariant tris pagrindines jos kategorijas: epistemologinę, pragmatinę ir kristocentrinę.
Straipsnyje atskleidžiamas ryšys tarp teizmo ir niekio, kuris aiškinamas dvigubos
kenotinės metafizikos terminais, t. y. judėjimu nuo skirtybės (Unterschiedenheit)
į neskirtybę (Ununterschiedenheit).
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: niekis, skirtybė, neskirtybė, dykuma, Trejybė, Dievas,
Dievybė, Vienis, siela, prasiveržimas, atsižadėjimas, metafizika, ontologija,
teizmas, a-teizmas, kenozė.
The article analyses the concept of nothingness in Eckhart by
pointing out to three main categories of it: epistemological, pragmatic and
christocentric. The article explains the relationschips between theism and nothingness
that can be understood in terms of a twofod kenotic metaphysics, i.e., as a
movement, from distinction (Unterschiedenheit) to indistinction (Ununterschiedenheit).
KEY WORDS: nothingness, distinction, indistinction, desert, Trinity, God, Godhead,
One, soul, breakthrough, detachment, metaphysic, ontology, theism, a-theism,
kenosis.
Dalius JONKUS
Vytauto Didžiojo Universitetas (Vytautas Magnus University)
Kultūros samprata Antano Maceinos filosofijoje ir kultūros
fenomenologijos galimybės
The Notion of Culture in Philosophy of Antanas Maceina and Possibilities of
the phenomenology of culture
Straipsnyje analizuojama Maceinos kultūros filosofija ir jos
prielaidos. Remdamasis hierarchine klasikinės ontologijos schema Maceina kultūrą
įterpia tarp gamtos ir religijos. Ši tarpinė vieta apibrėžia kultūrinės veiklos
galimybes ir prieštaringumą. Kultūros paradoksai atskleidžiami kaip kultūros
tragizmas. Kultūrine veikla žmogus ne tik perdirba gamtą, bet ir ieško išeities
į religiją. Tačiau kultūros ženklinis ir simbolinis pobūdis nereiškia, jog žmogus
turi dėl kultūros atsisakyti gamtos ar religijos tikrovės. Tiktai atsisakydami
substancinės tikrovės kaip rimties ir atramos sampratos galime suprasti žaidybinį
kultūrinės būties pobūdį. Straipsnyje parodoma, kad Maceinos kultūros filosofijoje
susipina objektyvistinė-metafizinė kultūros samprata su fenomenologine-hermeneutine
žmogaus kūrybinio gyvenimo analize.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: kultūra, kultūros filosofija, fenomenologija, žaidimas,
kultūros tragizmas.
The article analysed the presuppositions of the philosophy of
culture in Antanas Maceina. On the ground of a hierarchical scheme of classical
ontology, culture is placed by Maceina between nature and religion This intermediate
place determinates the possibility and ambivalence of cultural activity. The
paradoxical character of culture is expressed by its tragedy. In his cultural
activity, man does not only remake nature but pursues religion as well. Still
the representative and symbolic character of culture does not mean its rejection
for the sake of some natural or religiuos reality. One can understand the playing
side of cultural being when abandoning a basical notion of substantial reality.
The artical aims to show how the objective-methaphysical and phenomenological-hermeneutical
notions of culture interwine in Maceina's philosophy of culture.
KEY WORDS: culture, philosophy of culture, phenomenology, play, the tragedy
of culture.
Jurga JONUTYTĖ
Vytauto Didžiojo universitetas (Vytautas Magnus University)
Religines tradicijos filosofinio apmastymo gaires
Some landmarks concerning philosophical reflection of Religious tradition
Straipsnyje svarstoma, kokie atskaitos taškai reikalingi, norint
apmąstyti religinės tradicijos fenomeną. Religinė tradicija negali būti apmąstoma
atsispiriant nuo romantiškų bei utopiškų bendruomenės bei tradicijos vaizdinių.
Taip pat ji negali būti apmąstoma kaip grynai socialinės kilmės fenomenas. Religinės
tradicijos dinamikos filosofinis apmąstymas reikalauja pusiausvyros tarp socialinės
ir egzistencinės perspektyvos. Straipsnyje skiriama vietos skirtingų buvimo
religinėje tradicijoje įsisąmoninimo lygmenų analizei; aptariamos kelios laikysenos,
kurias teikia skirtingi tradicijos tematizavimo lygmenys.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: religinė tradicija, tradicija, bendruomenė.
The article discusses some aspects useful for observing the
phenomenon of religious tradition and its dynamics. Religious tradition can
not be understood from the such point of view, when terms "tradition"
and "community" are represented in a romantic and utopian way. It
also can not be explained as the phenomenon with has a pure social origin. A
philosophical investigation of religious tradition should be grounded on the
balance between social ant existential perspectives. The article analises some
different levels of the realizing one's own beeing inside a tradition: from
ambivalentic level on the verge of relativism to the radical level of efficient
traditionalism.
KEY WORDS: religious tradition, tradition, community.
Evaldas JUOZELIS
Kauno technologijos universitetas (Kaunas Technology University)
Postmodernybė ir teologijos atsinaujinimas
Postmodernity and the renewal of theology
Straipsnyje filosofiniu aspektu nagrinėjamas šiuolaikinio mokslinio
ir teologinio žinojimo būvis globalizacijos iššūkius patiriančioje Vakarų kultūroje.
Apžvelgiamos sąlygos, lėmusios tariamą gamtos ir humanitarinių mokslų konfliktą,
ir daroma prielaida, kad įtakingi mokslininkų sluoksniai (Lietuvoje veikiami
užsienio kolegų savivokos) vis dar yra stipriai įtakojami scientistinės ideologijos,
kuri vieninteliu reikšmingu ir racionaliu laiko mokslinį pažinimą. Scientizmo,
kurio atgarsiai pasiekia ne tik plačiąją visuomenę, bet ir katalikų teologus,
ieškančius glaudesnio ryšio su visuomene, vienas nuosekliausių kritikų P. Feyerabendas
atkreipia dėmesį, kad mokslas, tapęs ideologizuota ir vartotojiška žinojimo
forma, yra pavojingas laisvosios visuomenės pamatiniams principams. Tad prasmingą
mokslo, visuomenės ir Bažnyčios dialogą įgalintų postmodernybei artima atvira
polimorfiška filosofija, griaunanti ideologinius tabu ir skatinanti kultūrinę
įvairovę.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: mokslo filosofija, teologija, postmodernybė, globalizacija,
P. Feyerabend, Č. Kavaliauskas.
In the article the conflict situation between (natural) sciences
and humanities is surveyed with suspicion that influential scholarly parties
(that of Lithuania basically under the influence of their Western associates)
are rein in scientistic ideology. Scientism's influence reaches not only the
general public but even domains of theology where theologians like C. Kavaliauskas,
seeking for a closer contact with modern secular society, uncritically and possibly
undesignedly absorb some faulty scientistic ideas that must be under scrutiny
of postmodern thinking.
KEY WORDS: Philosophy of science, theology, postmodernity, globalization, P.
Feyerabend, C. Kavaliauskas.
Gediminas KAROBLIS
Vytauto Didžiojo Universitetas (Vytautas Magnus University)
Ką "De civitate Dei" byloja mūsų laikams?
What "De Civitate Dei" Communicates to our times
Straipsnyje analizuojamas Šv. Augustino veikalas "Apie
Dievo visuomenę", aptariamas problemiškas šio veikalo pavadinimas, svarstoma,
kaip laikantis šv. Augustino apmąstymų logikos būtų galima vertinti šiuolaikinę
Vakarų visuomenę ir dieviškosios visuomenės padėtį joje, kokios transformacijos
gali ištikti dieviškąją visuomenę turint galvoje šiuolaikinės žemiškosios visuomenės
transformacijas.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: Šv. Augustinas, Dievo valstybė, sekuliari visuomenė, šiuolaikinė
Vakarų visuomenė.
This article investigates the main book of St. Augustine "The
City of God", considers problematics of the title of the book and puts
the question: how contemporary Western society could be evaluated according
to the thought of St. Augustine and what transformations of the society of God
could be noticed in the context of transformations of the society terrene.
KEY WORDS: St. Augustine, the City of God, secular society, contemporary Western
society.
Biblijos pranašų ir antikos kinikų sąmonės paralelės
Consciousness parallels of Biblical prophets and Antique Cynics
Straipsnyje analizuojamos svarbiausios antikinės kinikų mokyklos
sąsajos su Biblijos pranašų sąmone. Kinikų ir pranašų sąmonė oponuoja teorinei
refleksijai ir nurodo, kad galim? kita veiksminga reakcija į ciniškumą kaip
teorinę poziciją, t. y. radikalus teorijos atsisakymas ir peržengimas į praktiką.
Užuot svarstę teorinės refleksijos atsivėrimo galimybes ir negalimybes, analizavę
kompromisinius būdus, kaip išlikti teorijos "viduje", kinikai ir pranašai
radikaliai renkasi vėrimosi veiksmą ir tiesioginio santykio kūrimą.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: atvirumas, diskursas, egzistencija, kinikai, patirtis,
pranašai, Sandora, santykis, sąmonė, tapatybė.
The article reveals some fundamental relations of Antique Cynics
school with consciousness of Biblical prophets. The consciousness of Cynics
and prophets is opponent to the theoretical reflection and defines that different
reaction to the cynicism, as theoretical position is possible by radical refusal
of it and transference into practice. Instead of discussing the possibilities
and impossibilities of opening of theoretical reflection, analyzing ways of
compromises regarding the survival "inside" the theory, Cynics and
prophets radically choose the action of openness and creation of immediate relation.
KEY WORDS: openness, discourse, existence, Cynics, experience, prophets, Consonance,
relation, consciousness, identity.
John F. X. Knasas
Šv. Tomo Universitetas Hiustonas (University of St. Thomas, Houston)
Aquinas on Heretics and "Jews"
Akvinietis apie eretikus ir "žydus"
I argue that Aquinas' position on heretics and Jews appears
intolerant because the contemporary reader assumes that the heretic has a genuine
intellectual disagreement with Catholicism and is just following his conscience.
But that assumption is incorrect. The individuals about whom Aquinas is speaking
are only those guilty of the sin of unbelief. But in order to sin one must knowingly
and willingly do evil. Hence, these individuals are those who know that Catholicism
is true but freely decide to oppose Catholic truth and to take others with them.
Finally, I argue that this precision enables one to reply to the many objections
mention by John. Y. B. Hood in his Aquinas and the Jews.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: demokratija, skepticizmas, tolerancija, valingumas, nuodėmė,
netikėjimas, eretikas, žydai.
Straipsnyje teigiama, kad Tomo Akviniečio požiūris į eretikus
ir žydus atrodo netolerantiškas, nes šiuolaikinis skaitytojas eretiku laiko
žmogų, kurio intelektualinės nuostatos tikrai neatitinka katalikybės ir kuris
vadovaujasi tik savo sąžine. Tačiau tokia nuomonė nėra teisinga. Individų, apie
kuriuos kalba Akvinietis, kaltė tėra netikėjimo nuodėmė. Kadangi nusidedama
tik tuomet, kai sąmoningai ir valingai daromas blogis, šie individai žino, kad
katalikybė yra tiesa, bet laisvai nusprendžia prieštarauti jos tiesai ir traukia
kitus paskui save. Galiausiai straipsnyje teigiama, kad šis patikslinimas padeda
atsilaikyti prieš daugybę Johno Y. B. Hoodo veikalo "Akvinietis ir žydai"
tezių.
KEY WORDS: Democracy, Skepticism, Tolerance, The voluntary, Sin, Unbelief, Heretic,
Jew.
Darius LIUTIKAS
Socialinių tyrimų institutas (Institute of Social Researches)
Piligrimystės fenomeno analizė remiantis V. Turnerio teorija
The Analysis of the Phenomenon of Pilgrimage in the Context of V. Turner theory
Straipsnyje pateikiama antropologo Viktoro Turnerio (1920-1983)
piligrimystės teorija, atskleidžiamos piligrimystės analizės ypatybės remiantis
šia teorija. Nagrinėjamos sudėtinės V. Turnerio piligrimystės fenomeno analizės
dalys: "bendruomenė", "slenkstiškumas", piligrimystės vietų
erdvinis išsidėstymas. Aptariami pagrindiniai šios teorijos trūkumai, išsakyti
V. Turnerio kritikų darbuose.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: piligrimystė, V. Turneris, bendruomenė, slenkstiškumas.
The article presents theoretical approach towards pilgrimage
of anthropologist Victor Turner (1920-1983). In the context of this theory the
features of analysis of pilgrimage are disclosing. The complex parts of Turners
analysis on phenomenon of pilgrimage such as communitas, liminality, the location
of pilgrimage sites are analyzed. The main limitations of this theory seen in
the works of Turners opponents are discussed.
KEY WORDS: pilgrimage, V. Turner, community, liminality.
Marija ONIŠČIK
Vytauto Didžiojo Universitetas (Vytautas Magnus University)
Egzistencinio tomizmo įžvalgų reikšmė analitinei filosofijai
The Relevance of the Insights of Existential Thomism to Analytical Philosophy
Šis straipsnyje pristatoma viena įtakingiausių XX amžiaus filosofijos
krypčių - egzistencinis tomizmas kaip analitinio tomizmo pirmtakas, turėjęs
lemiamos reikšmės šiuolaikiniams ontologijos bei epistemologijos tyrinėjimams.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: egzistencinis tomizmas, esencializmas, buvimo aktas, būties
konceptas, būties intuicija, intelekto operacijos, esybė ir egzistavimas.
The article presents one of the most important trend in 20-th
century philosophy - Existential Thomism - as being of great relevance to contemporary
analitycal Thomism in its ontological and epistemological investigations.
KEY WORDS: Existential Thomism, essentialism, actus essendi, concept of being,
operations of the intellect, ens and esse.
Milda PAULIKAITĖ
Vytauto Didžiojo Universitetas (Vytautas Magnus University)
Dialogo principo sklaida universaliojoje Gadamerio hermeneutikoje
Principle of Dialogue in Gadamer's Hermeneutics
Straipsnyje analizuojama Gadamerio hermeneutinė pažinimo samprata
ir viena iš įdomiausių jos prielaidų - dialoginis pažinimo pobūdis. Gilinamasi
į hermeneutinio supratimo gnoseologinės struktūros specifiką, analizuojamos
santykio gnoseologijos ištakos Heideggerio filosofijoje. Tiriama hermeneutinė
"objekto" samprata atveria ontologinę Gadamerio hermeneutikos šerdį,
kurios pagrindas - dialogo principas kaip visų gnoseologinių hermeneutikos apibrėžčių
ontologinė prielaida. Gadamerio hermeneutikoje aptinkamos asmens ontologijos
implikacijos.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: gnoseologija, ontologija, hermeneutika, dialogas, asmuo.
The article treats of Gadamer's hermeneutical conception of
cognition and one of the most interesting its prerequisites - its dialogical
nature. It researches the particularity of the epistemological structure of
hermeneutical understanding, analyses beginnings of the relation epistemology
in Heidegger's philosophy. Hermeneutical conception of object that is being
examined reveals ontological core of Gadamer's hermeneutics in the basis of
which principle of dialogue emerges as the ontological premise of all hermeneutical
epistemological notions. Implications of the ontology of person are being detected
in Gadamer's hermeneutics.
KEY WORDS: ontology, epistemology, hermeneutics, dialogue, person.
Tomas SODEIKA
Kauno technologijos universitetas (Kaunas Technology University)
Apie teksto kaip prasmės medijos ribas Husserlio fenomenologijoje
ir šv. Ignaco Lojolos "Dvasinėse pratybose"
On the Limits of text as the Medium of Meaning in Husserl's Phenomenology and
'Spiritual Exercises' of Ignatius of Loyola
Straipsnyje nagrinėjamas tekstas kaip prasmės medija. Husserlio
fenomenologija traktuojama kaip praktika, panaši į šv. Ignaco Lojolos "Dvasinių
pratybų" meditaciją ir kontempliaciją.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: fenomenologija, meditacija, kontempliacija, Husserlis,
šv. Ignacas Lojola, tekstas, medija, vaizduotė, meilė.
The article deals with a text as the medium of meaning. Husserl's
phenomenology is considered as a practice which is similar to meditation and
contemplation of the "Spiritual Exercises" of St. Ignatius of Loyola.
KEYWORDS: Phenomenology, meditation, contemplation, Husserl, St.Ignatius of
Loyola, text, medium, imaginantion, love.
Lina ŠULCIENĖ
Kauno technologijos universitetas (Kaunas Technology University)
Šv. Tomas Akvinietis, žmogaus laisvės klausimas ir intelektualiniai
konfliktai Paryžiuje 1269-1277 metais
St. Thomas Aquinas, the question of human freedom and intellectual conflicts
in Paris during 1269-1277
Straipsnio tikslas - patyrinėti intelektualinį klimatą Paryžiaus
universitete 1269-1277 metais, t. y. tuo metu, kai buvo paskelbti du draudžiamų
filosofinių teiginių sąrašai, ir pamėginti išsiaiškinti, kokios jo sąsajos su
vadinamuoju Tomo Akviniečio mąstymo pokyčiu žmogaus laisvės klausimu, t. y.
ar istorinė situacija darė įtaką ir kiek jos darė žymaus viduramžių teologo
ir filosofo minčiai ir raštams.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: 1270-ųjų ir 1277-ųjų metų vyskupo Stefano Tempier pasmerkimai,
Tomas Akvinietis, laisvo sprendimo problema
The aim of the article is to investigate the intellectual climate
at the Paris University during 1269-1277. This research tries to clear up connections
of this climate with the so-called change of Thomas Aquinas thinking on the
question of human freedom at the time when two lists of condemned philosophical
propositions were declared. It also investigates whether and to what extent
the historical situation had influence on the thought and writings of the outstanding
medieval theologian and philosopher.
KEY WORDS: Condemnations by Bishop Stephan Tempier at 1270 and 1277 - Thomas
Aquinas - the problem of free decision
Andrius ŠVARPLYS
Vytauto Didžiojo Universitetas (Vytautas Magnus University)
Vakarų Europos sakralizacijos ir sekuliarizacijos ištakos
(1) Bažnyčios santykiai su antikine kultūra I-IV a.
Sacralization and Secularization Origins of Western Europe Part 1: The Church
contacts with Classic Culture in I - IV ages
Straipsnyje keliamas esminis Vakarų Europos sakralizacijos klausimas:
koks buvo idėjinis Bažnyčios santykio su antikine kultūra pagrindas ir sąlygos
pirmaisiais trimis amžiais? Pradedant pirmosiomis Bažnyčios dienomis, baigiant
IV a. analizuojamos svarbiausios krikščionių intelektualų idėjos bei aplinkybės,
padėjusios Bažnyčiai atsikratyti priešiškumo pagoniškos visuomenės filosofijoms
ir įtraukti antikinį palikimą į krikščionišką hierarchinį pasaulio modelį. Akcentuojami
šia linkme įvykę pagrindiniai ideologiniai lūžiai ir jų reikšmė tolesnei Bažnyčios
istorijai.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: ankstyvoji krikščionių Bažnyčia, ankstyvoji krikščionių
filosofija, sakralizacija, sekuliarizacija, Bažnyčios istorija, antikinė kultūra.
The article deals with the essential question for understanding
the process of sacralization and of secularization of Western Europe: what ideological
legitimation did the early church create in order to favour classical philosophy
and culture? The article goes through the basic ideas of that sort looking at
the leading christian intelectuals' works of primitive church. Eventually, there
is considered the importance of that ideological turning-point for the church
history and modern civilization.
KEY WORDS: early christian church, early christian philosophy, sacralization,
secularization, history of the church, classic culture.
Remigijus VEPRAUSKAS
Vytauto Didžiojo Universitetas (Vytautas Magnus University)
Laiko samprata H. Bergsono veikale ,,Materija ir atmintis"
Conception of time in H. Bergson's scientific work "Matter and Time"
Straipsnyje nagrinėjamos garsaus prancūzų filosofo H. Bergsono
pastangos suvienyti materiją ir atmintį, padedant sąmonei ir pasitelkiant laiką
kaip trukmę. Mąstytojas atskleidžia faktą, jog dvasia, pasireiškianti atmintyje,
yra pasislėpusi materijoje ir pastarajai nėra svetima.
PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: materija, atmintis, dvasia, sąmonė, laikas.
This article investigates well known French philosopher's H.
Bergson's searches to join matter and memory with the help of spirit requesting
the help of time. The philosopher discloses the fact, that spirit, which manifest
in memory, is hidden in matter and it is not strange to it.
KEY WORDS: matter, memory, spirit, consciousness, time.
