PROFESINIO RENGIMO TYRIMAI

Rima Ališauskienė, Lidija Ušeckienė
PEDAGOGŲ TĘSTINIO MOKYMOSI POREIKIAI IR MOTYVAI

Anotacija

Pedagogų tęstinis mokymas šiandien tampa neišvengiama būtinybe, tačiau dar menkai domimasi jų tęstinio mokymosi motyvais ir poreikiais. Tyrimo tikslas - nustatyti Šiaurės Lietuvos pedagogų tęstinio mokymosi poreikius ir motyvus. Šiaurės Lietuvoje gyvenančių 188 pedagogų apklausa atskleidė, kad pedagogai, ypač turintys aukštąjį išsilavinimą, auklėtojo ir vyresniojo auklėtojo kvalifikacinę kategoriją, dirbantys auklėtojais, logopedais, muzikos mokytojais, nėra patenkinti savo kvalifikacijos kėlimu. Paaiškėjo, kad dauguma respondentų dabar renkasi kvalifikacijos kursus, kurie tiesiogiai susiję su jų profesine veikla, tačiau, esant neribotoms galimybėms, respondentai rinktųsi ir užsienio kalbos, kompiuterinio raštingumo, psichologijos ir kitus kursus. Nustatyta, kad svarbiausi Šiaurės Lietuvos tirtų pedagogų, kaip ir kitų šalių žmonių, kvalifikacijos kėlimo motyvai - jų profesinis ir asmeninis tobulėjimas, socialinis saugumas.

Pagrindinės sąvokos:
tęstinis mokymasis, pedagogai, kvalifikacijos kėlimo motyvai, kvalifikacijos kėlimo poreikiai.

Nijolė Janulaitienė
ATRANKA Į KARO AKADEMIJĄ: PROBLEMOS IR REALIJOS

Anotacija

Svarbiausias Lietuvos vidaus ir užsienio politikos tikslas – stiprinti nacionalinį saugumą. Jį privalo užtikrinti valstybė, stiprindama nacionalinio saugumo ir gynybos institucijas ir rengdama ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas. Lietuvai integravusis į NATO gynybos aljansą, iškyla itin svarbus nacionalinio saugumo stiprinimo uždavinys – profesionalių karininkų rengimas. Geru kariūnu ir karininku gali tapti tiktai jaunuolis, turintis pašaukimą, suvokiantis karininko misiją. Todėl aktuali valstybinė problema – efektyvios karininkų atrankos metodikos ir sistemos sukūrimas – 2001 m. pradėta spręsti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje.

Pagrindinės sąvokos:
nacionalinis saugumas, demokratinė raida, gynybos politika, integracija į ES ir NATO, karininko pašaukimas, karininko misija, gynybos strategija, profesinė karo tarnyba, kariūnas, karinis rengimas, karinė gynyba, pilietiškumas, patriotizmas, atrankos kriterijai.

Rimantas Laužackas, Eugenijus Danilevičius
PIRMINIO VIDURINIO PROFESINIO RENGIMO REFORMOS TYRIMAS

Anotacija

Straipsnyje sistemingai išnagrinėta pirminio vidurinio profesinio rengimo reforma Lietuvoje 1990 – 2003 metų laikotarpiu, ištirti jos pagrindiniai principai, procesai ir problemos. Profesinio rengimo reforma tirta trimis lygiais: nacionaliniu, mokyklos ir klasės, tačiau dėl straipsnio apimties ribotumo jame pateikti nacionalinio ir mokyklos lygmens tyrimo rezultatai. Tyrimo metu nustatyti profesinio rengimo sistemų pokyčiai ir jų priežastys, pateikti apibendrinimai. Straipsnio išvados ir profesinio rengimo reformos tyrimo rezultatai gali būti taikytini kaip pagrindas įvertinti pasirinktas reformos strategijas ir pagrįsti naujus politinius sprendimus. Remiantis tyrimo rezultatais, numatytos tolesnės profesinio rengimo reformos Lietuvoje plėtros kryptys.

Pagrindinės sąvokos:
profesinio rengimo reforma, profesinio rengimo reformos principai, profesinio rengimo reformos problemos, rengimo reformos procesai.

Rimantas Laužackas, Eglė Stasiūnaitienė
MOKYMOSI PASIEKIMŲ APLANKO IR POKALBIO TAIKYMAS VERTINANT NEFORMALIOJO IR SAVAIMINIO MOKYMOSI PASIEKIMUS

Anotacija

Straipsnyje nagrinėjama asmens mokymosi pasiekimų, įgytų įvairiose mokymosi aplinkose, vertinimo problematika. Analizuojami mokymosi pasiekimų aplanko ir pokalbio metodų taikymo, vertinant asmens neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimus, ypatumai. Straipsnyje pristatomi mažmeninės prekybos atstovų neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimo atvejo studijos rezultatai.

Pagrindinės sąvokos:
kompetencija, neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimas, mokymosi pasiekimų aplankas, pokalbis.

Giedra Linkaitytė, Asta Lapėnienė
PEDAGOGINĖS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PERSPEKTYVA: DIDAKTINIO PROCESO STEBĖSENOS MODELIAVIMAS

Anotacija

Šiame straipsnyje siekiama išryškinti didaktinio proceso, sukuriančio sąlygas individualiai vystymosi perspektyvai, teorines prielaidas ir ieškoti šio proceso stebėsenos modeliavimo galimybių. Šiam tikslui panaudoti: pedagoginės veiklos akto struktūra (pagal Laužiką), patirtinio mokymosi samprata (pagal Dewey), artimiausio vystymosi zonos konceptas (Vygotskij).
Straipsnyje pristatomas didaktinio proceso stebėsenos modelis ir priemonė (DPSP), parengti remiantis šiomis teorinėmis nuostatomis. Pateikiami žvalgomojo tyrimo, naudojant DPSP, rezultatai. Straipsnio pabaigoje formuluojamos išvados apie didaktinio proceso konstravimo ir jo stebėsenos modeliavimo perspektyvas.

Pagrindinės sąvokos:
didaktinis procesas, mokymo veiksmas, mokymosi vyksmas, artimiausio vystymosi zona (AVZ), stebėsena.

Irina Malachova
MUZIKINIO TEATRO RAIŠKOS SPECIFIKA IR EDUKACINĖ FUNKCIJA

Anotacija
Straipsnyje analizuojama edukacinė teatro funkcija, betarpiško vaikų bei paauglių dalyvavimo spektaklio kūrime procesas. Išvados pateikiamos remiantis Minsko teatro studijos eksperimentu, kai apie keturis šimtus 5–10-ųjų klasių moksleivių dalyvavo statant vaikišką operą.

Pagrindinės sąvokos:
Edukacija, muzikinis teatras, kūryba.

Jonas Ruškus, Liongina Juozaitienė, Sandra Tiškutė
SOCIALINĖ PARTNERYSTĖ PROFESINIO RENGIMO PROCESE: REFLEKSIJOS ANALIZĖ

Anotacija

Straipsnyje pristatomas mokslinis tyrimas, kuriame pateikiamas profesinio rengimo sistemos įvertinimas, atliktas Šiaulių apskrities profesinio rengimo sistemos dalyvių, aptariama potencialių socialinių partnerių bendradarbiavimo psichosocialinė pozicija, įvertinama giluminė jų partnerystės struktūra.

Pagrindinės sąvokos:
profesinis rengimas, socialinė partnerystė.

Gerald A. Straka
FORMALIAI, NEFORMALIAI BEI SAVAIME ĮGYTŲ KOMPETENCIJŲ SERTIFIKAVIMO RITUALAS

Anotacija

Europos švietimo politiką 2000 metais nukreipus tęstinio mokymosi linkme, Vokietijos profesiniame rengime pradėta reikalauti, jog formaliai, neformaliai bei savaiminiu būdu įgytų kompetencijų sertifikavimui būtų taikomi kitokie metodai. Šiuo straipsniu siekiama išsiaiškinti, ar Vokietijoje paplitusi praktika senas sertifikavimo formas keisti naujomis, netaikant joms sistemingos bei empirinės kontrolės, įstengs užtikrinti sertifikavimo kokybei keliamus reikalavimus. Tam tikslui pristatysime kompetencijų vertinimo modelį. Juo remdamiesi, paanalizuosime Vokietijos profesiniame rengime taikomas vertinimo formas, pvz., rekomendacinius bei praktinius projektus, kurie 2002 metais buvo įteisinti inžineriniame techniniame kvalifikacijos tobulinime, mokymąsi dialogo forma bei konsultacinį pokalbį, kuris nuo 1996 metų sudaro vieną baigiamojo egzamino dalį. Šios analizės rezultatus palyginsime su darbdavių apklausos, kuria siekta išsiaiškinti, į kokius profesinės kompetencijos rodiklius daugiausia dėmesio kreipiama įmonėse, rezultatais. Kaip atsakymą į iš to kylantį klausimą „ Ką reikia daryti?“ pristatysime numatomo empirinio profesinio sertifikavimo tyrimo scenarijų.

Pagrindinės sąvokos:
kompetencija, sertifikavimas, vertinimas, profesinis rengimas.

Natalija Šedžiuvienė, Danutė Valentienė
KOLEGIJOS DĖSTYTOJO KOMPETENCIJŲ KAITA PROFESINIO RENGIMO REFORMOS KONTEKSTE

Anotacija

Žinių visuomenės formavimasis priklauso nuo mokymo ir mokymosi paradigmų kaitos, nuo mokymosi visą gyvenimą būtinybės ir galimybės dermės. Kolegijos dėstytojas šioje visuomenėje tampa ne tik įvairių formų mokymo/si organizatoriumi, bet ir nuolatinio mokymosi dalyviu bei švietimo paslaugų teikėju.
Pedagogo profesinės veiklos kokybė vertinama pagal konkretų akademinės veiklos rezultatą. 2004 metais Lietuvos kolegijose įvykęs konkursas docento, lektoriaus, asistento pareigas eiti pareikalavo atitinkamų profesinių kompetencijų.
Straipsnyje nagrinėjama kolegijos dėstytojų profesinių kompetencijų kaita bei analizuojami Šiaulių kolegijos pedagogų, dalyvavusių konkurse pareigas eiti, akademinės veiklos rezultatai.

Pagrindinės sąvokos:
funkcinės ir turininės kompetencijos, funkcinis kompetentingumas, pedagoginiai gebėjimai, profesinės veiklos struktūra.

Vida Škudienė
VADYBOS IR VERSLO ADMINISTRAVIMO PROGRAMOS UGDYMO TIKSLŲ IR MOKYMO METODŲ RYŠYS

Anotacija

Išaugęs susidomėjimas universitetinio ugdymo kokybe pastaruoju dešimtmečiu yra socialinės universiteto sistemos pokyčių rezultatas. Universitetai vis daugiau dėmesio skiria mokymo kokybei dėl daugybės priežasčių, įskaitant ir siekį padidinti įstojusių studentų skaičių bei sudaryti sąlygas mokytis skirtingų gebėjimų asmenims. Įvairios aukštojo mokslo institucijos ir disciplinos skiriasi savo programų ugdymo tikslais ir jose taikomų mokymo metodų deriniais. Projektuodamos ir įgyvendindamos naujus kursus aukštajame moksle, institucijos dažniausiai priima sprendimus bandydamos suderinti ugdymo tikslus ir mokymo metodus, kuriais šių tikslų bus siekiama. Šiame tyrime priimami sprendimai grindžiami vadybos ir verslo administravimo programos mokymo metodų ir ugdymo tikslų prielaidomis. Prielaidos buvo tikrinamos atliekant ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojų ir Vadybos ir verslo administravimo pagrindinių studijų studentų apklausą. Pirmiausia dėstytojai ir studentai buvo paprašyti išdėstyti pateiktus ugdymo tikslus pagal svarbą. Po to dėstytojai pareiškė savo nuomonę apie įvairių mokymo metodų efektyvumą šiems ugdymo tikslams pasiekti, o studentai buvo paprašyti įvertinti šių taikytų mokymo metodų efektyvumą. Įvertinimui pasiūlyti šie mokymo metodai: paskaitos, pristatymai, kiekybinės užduotys ir atvejo studijos. Tyrimui pasirinkti šie ugdymo tikslai: pasirengimas ateities karjerai, sąvokų suvokimas, problemos sprendimo įgūdžių įgijimas, pasirengimas egzaminams, bendravimo gebėjimų ugdymas ir informacijos rinkimas. Tyrimo rezultatai rodo tam tikrą dėstytojų daromų prielaidų ir studentų suvokiamo ugdymo tikslų ir skirtingų mokymo metodų santykio neatitikimą. Straipsnyje diskutuojamos dvi tyrimo rezultatų implikacijos: 1) mokymo metodai turi būti labiau pritaikyti ugdymo tikslams ir 2) aktyvus mokymasis taikant atvejo studijas ir seminarus (angl. tutorial) turbūt geriau atitiks ugdymo tikslus nei tradicinis paskaitos metodas.

Pagrindinės sąvokos:
vadybos ir verslo administravimo ugdymas, mokymo metodai, ugdymo tikslai, aktyvus mokymasis.

Vilhelmina Vaičiūnienė
INFORMACINIO RAŠTINGUMO KOMPETENCIJA AUKŠTOJO MOKSLO SISTEMOJE

Anotacija

Straipsnyje nagrinėjama informacinio raštingumo samprata šiuolaikiniame pasaulyje ir jo ypatumai aukštojo mokslo sistemoje. Sparti informacinių technologijų plėtra pateikia informacijos šaltinių bei jų formų įvairovę, kuri daro nemažą įtaką socialinei, mokslo ir verslo sritims. Kintanti realybė yra svarbus veiksnys, skatinantis ieškoti naujovių ir efektyvumo akademinėse studijose. Straipsnyje analizuojamas informacinio raštingumo standartas kaip gebėjimų sistema, pagal kurią vertinama studijuojančiųjų kompetencija, dirbant su informacija ir ją naudojant. Informacinio raštingumo integravimas į aukštojo mokslo institucijų mokymo turinį sukuria prielaidas jo tobulinimui ir mokymo bei mokymosi proceso kokybės gerinimui. Informacinio raštingumo gebėjimų visuma sudaro pamatą nuolatiniam ir nuotoliniam mokymui(si) – didžiausiems šiuolaikinio aukštojo mokslo iššūkiams.

Pagrindinės sąvokos:
informacinio raštingumo standartas, kompetencijos, gebėjimai, nuolatinis mokymasis, mokymo turinys.

Nijolė Petronėlė Večkienė, Snieguolė Povilaikaitė
SOCIALINIO DARBO SAMPRATOS KAITA

Anotacija

Globalizacijos, Europos integracijos, Nepriklausomybės atkūrimo procesai sąlygoja pokyčius Lietuvoje ir sukuria prielaidas naujos profesijos - socialinio darbo tapsmui. Kita vertus, socialinių darbuotojų rengimo, kvalifikacinių mokymų ir pirminės atestacijos rezultatai skatina diskutuoti apie socialinio darbo sampratos ir socialinių darbuotojų kompetencijos plėtros būtinybę. Šiame straipsnyje ir analizuojama socialinio darbo, kaip naujos socialinės profesijos sampratos problema bei aptariamas socialinio konstravimo teorijos taikymas šiam tyrimui.

Pagrindinės sąvokos:
socialinis darbas, socialinis darbuotojas, socialinio darbo praktika, socialinės profesijos, socialinė rizika, atskirtis, įgalinimas, intervencija, socialinės tikrovės konstravimas.

Cornelia Wagner, Jürgen van Buer
JUNGIANČIOJO PROFESINIO MOKYMO STRUKTŪRA IR KOKYBĖ – BERLYNO MODELIO PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

Anotacija

Dėl jau seniai konstatuoto profesinio mokymo vietų stygiaus Vokietijoje atsirado įvairių alternatyvių pirminio profesinio rengimo formų. Jungiantis arba kitaip dar vadinamas išplėstinis profesinis rengimas yra mokymo modelis, kurį galima pavadinti labai artimu tradicinei dualinei profesinio rengimo sistemai. Remiantis tyrimais, kurie buvo atlikti Berlyne, aptariami svarbiausi šio modelio kokybės aspektai ir ateities perspektyva.

Pagrindinės sąvokos:
empirinis profesinio rengimo tyrimas, profesinio rengimo kokybės užtikrinimas, Vokietijos profesinio rengimo sistemos struktūra.

PROFESINIO RENGIMO REALIJOS

KARJEROS PROJEKTAVIMO SĄVOKŲ ŽODYNAS

Ignas Dzemyda
PLOTEUS – MOKYMOSI GALIMYBIŲ EUROPOJE PAIEŠKOS PORTALAS