PROFESINIO RENGIMO TYRIMAI

Marie-Louise Sandén
Švedijos aukštojo mokslo ir demokratijos, pilietiškumo bei pilietinės visuomenės santykis

Anotacija
Europos projekto CIVICUS vienas tikslų buvo išnagrinėti, kas rašoma nacionalinėje literat?roje apie aukštojo mokslo ir mokymosi tarnaujant bendruomenėje (angl. service-learning) ryšį. Švedijoje beveik nėra rašoma apie specifinius mokymosi tarnaujant bendruomenei atvejus. Knygose ir straipsniuose rašoma apie aukštojo mokslo bendradarbiavimą su jį supančia visuomene, tačiau ne iš demokratinės, o iš rinkos perspektyvos. Todėl norėdami palyginti pristatysime Amerikos autorių idėjas apie mokymąsi tarnaujant bendruomenei. Švedijos ir Amerikos autorių literat?ros analizæ atliksime remdamiesi skirtingomis teorinėmis perspektyvomis. Abiejų šalių – Švedijos ir Š. Amerikos – autorių k?riniuose dominuoja funkcionalizmo teorinė perspektyva. Švedų literat?ros dėmesio centre yra ekonomikos augimas, o amerikiečių – globa. Oficialioje švedų literat?roje dažnai vartojama sąvokos, kurioms tr?ksta teorinio pagrindo ir analizės. Pastarosios neretai randamos ir moksliniuose straipsniuose apie aukštojo mokslo paskirtį.

Pagrindinės sąvokos:
aukštasis mokslas, demokratija, pilietiškumas, mokymasis tarnaujant bendruomenei, socialinis kapitalas.

Dainius Genys
Universiteto ir visuomenės santykių kaita

Anotacija
Kažkada universitetai buvo ypatingą socialinį statusą turinčios institucijos, kurios b?damos nepriklausomos nuo visuomenės, mėgavosi savo aristokratiška pozicija. Nuolatinei kaitai intensyvinant gyvenimo ritmą, tokia universitetų pozicija paseno ir universitetams iškilo reikiamybė permąstyti savo vietą visuomenėje, kuri universitetams kelia naujus l?kesčius.
Straipsnyje trumpai pristatoma universiteto idėjos raida bei nagrinėjamos universiteto ir visuomenės santykių raidos tendencijos. Straipsnyje nesiekiama sukurti modelių, kuriais remiantis b?tų galima formuoti universiteto ir visuomenės santykius, tačiau bandoma pažvelgti, kaip tie santykiai keitėsi laiko tėkmėje, sykiu brėžiamos galimų jų perspektyvų gairės, išryškinama pačių santykių buvimo svarba.

Pagrindinės sąvokos:
universitetas, pilietinis švietimas, visuomenė, mokymasis visą gyvenimą, universiteto pilietinės pareigos.

Judit Kozma, Rita Galambos
Mokymasis tarnaujant bendruomenei ir pilietinis ugdymas Vengrijos aukštajame moksle

Anotacija
Kadangi terminai mokymasis tarnaujant bendruomenei (angl. service-learning), pilietiškumo ugdymas ir net mokymasis darbo vietoje (angl. work-linked training), yra retai minimi literat?roje apie Vengrijos aukštąjį mokslą, šiame straipsnyje analizuojame veiksnius, kurie palank?s integruoti mokymąsi tarnaujant bendruomenei į Vengrijos aukštąjį mokslą, bei veiksnius, kurie tam trukdo. Aptarsime pagrindinius pokyčių principus ir pacituosime tuos retus šaltinius, kurie analizavo mokymąsi tarnaujant bendruomenei ir pilietiškumo ugdymą mokslinėje literat?roje. Pagrindinės Vengrijos aukštojo mokslo tobulėjimo kryptys yra besikeičianti socio–ekonominė ir kult?rinė aplinka, vis didėjanti savanoriškos veiklos ir studentų pilietinės iniciatyvos svarba, naujos švietimo programos (daugiausia socialinių paslaugų ir edukacinio sektoriaus) ir nauji mokymo metodai (pvz., į problemų sprendimą orientuotas mokymasis, praktinis mokymasis, refleksyvusis mokymasis, mentoriavimo pedagogika ir t. t.), kurie arba skatina naujus aukštojo mokslo ir jo socialinių partnerių sąveikos plėtojimo b?dus, arba sudaro galimybes studentams praktiškai patirti mokymąsi tarnaujant bendruomenei.

Pagrindinės sąvokos:
mokymasis tarnaujant bendruomenei, pilietiškumo ugdymas, savanoriška studentų veikla ir pilietinė iniciatyva, Vengrijos aukštasis mokslas, inovaciniai aukštojo mokslo metodai.

Krijn Pons, Wilma Huveneers
Pilietiškumo ugdymas Olandijos profesinio rengimo ir aukštojo mokslo sistemoje

Anotacija
Pilietiškumo ugdymo profesinio rengimo ir aukštojo mokslo sistemoje tikslas – skatinti aktyvių piliečių ugdymą demokratinėje visuomenėje. Viena vertus, pilietiškumo ugdymas siekia sukelti pilietinės atsakomybės jausmą, reiškiamą santykiais mokykloje, asmeniniu bendravimu ir civilizuota elgsena. Kita vertus, pilietiškumo ugdymas gali reikšti žinių perteikimą ir bendruomenės socialinės ir politinės praktikos priėmimo skatinimą bei norą ir gebėjimą įdėti savo indėlį į šias praktikas (Education Council 2003, Campus Compact 2001). Šiame straipsnyje pateikiama Olandijos profesinio rengimo ir aukštojo mokslo organizavimo apžvalga bei aptariami šiuolaikiniai šios sistemos pokyčiai. Kaip pilietiškumo klausimai inkorporuojami į profesinį rengimą ir aukštąjį mokslą ir kaip pilietiškumo ugdymas įgyvendinamas? Be to, siekiama išanalizuoti, ar stiprus yra poreikis inkorporuoti pilietiškumo ugdymą į Olandijos mokymo programas bei aptariamos pilietiškumo ugdymo kli?tys Olandijos švietimo sistemoje.

Pagrindinės sąvokos:
pilietiškumas, pilietiškumo ugdymas, darbo rinka, į darbo rinką orientuotas mokymasis, į problemų sprendimą orientuotas mokymasis, kompetencijas ugdantis mokymasis.

Arantzazu Mart?nez-Odr?a
Mokymasis tarnaujant bendruomenei: novatoriškas pilietiškumo ugdymo metodas

Anotacija
Vakarų švietimo sistemos vis labiau kenčia nuo rimtų tr?kumų, nes švietimo sistema turi ugdyti ne tik akademiškai kvalifikuotus, bet taip pat atsakingus ir r?pestingus žmones. Tokia situacija paskatino ekspertus diskutuoti apie švietimo reformų poreikį ir kryptį. Šiame straipsnyje analizuojamos mokymosi tarnaujant bendruomenei, (MTB) kaip inovatyvaus metodo, taikymo galimybės, stiprinančios vietinių bendruomenių ir švietimo institucijų ryšį. Toks bendravimas naudingas abiems dalyvaujančioms pusėms.

Pagrindinės sąvokos:
mokymasis tarnaujant bendruomenei (MTB), pilietiškumo ir socialinio įsipareigojimo ugdymas, mokymo inovacijos, vietinė bendruomenė, partnerystė, universitetinis ugdymas.

Jolanta Reingardienė
Universiteto vaidmuo pilietinėje visuomenėje: organizaciniai aspektai

Anotacija
Šiandien plačiai kalbama apie tai, kad universitetai privalo prisiimti atsakomybæ už demokratijos ir demokratinio pilietiškumo tyrimus bei ugdymą, tačiau dauguma universitetų Lietuvoje ir plačioje Europoje vis dar stipriai laikosi tradicinės praktikos aukštojo mokslo administravimo, žinių perteikimo ir tyrimų srityse. Pastangos susidoroti su vis didėjančia aukštojo mokslo kritika ir prieštaringi poži?riai į švietimo institucijų misiją JAV ir visoje Europoje skatina šiandieninius universitetus permąstyti savo vaidmenį pilietinėje visuomenėje. Straipsnio tikslas – pateikti demokratinės pilietinės politikos plėtotės tendencijas Europos švietimo sistemoje, aptarti partnerystės tarp universitetų ir jų potencialių partnerių metodus ir strategijas, o taip pat kritinius veiksnius, skatinančius pilietinį aktyvumą ar trukdančius demokratinei partnerystei. Tyrimas grindžiamas pilietinio aktyvumo aukštojo mokslo institucijose Europoje ir JAV organizacinių aspektų apžvalga Lietuvos ir tarptautinėje mokslinėje literat?roje bei politiniuose dokumentuose.

Pagrindinės sąvokos:
pilietinis aktyvumas, pilietinė atsakomybė, universitetas, pilietiškumo ugdymas, praktinis mokymasis.

Jolanta Kuznecovienė
Mokymosi tarnaujant bendruomenei, rengimo darbui ir pilietiškumo ugdymo poveikis studentų mokymosi rezultatams

Anotacija
Straipsnyje nagrinėjami teoriniai aspektai ir praktinės problemos, kylančios apibrėžiant ir įvertinant mokymosi tarnaujant bendruomenei poveikį studentų mokymosi rezultatams. Akcentuojama, kad studentų mokymosi rezultatų analizė turi vykti ištyrus pagrindinius veiksnius, kurie lemia mokymosi tarnaujant rezultatus. Tie veiksniai yra mokymosi tarnaujant patirties etapas, individualios studentų biografinės charakteristikos stojimo į instituciją metu, aplinka, kurią sudaro įvairios programos, politika, dėstytojai, bendramoksliai bei edukacinė patirtis ir rezultatai, t. y. studentų charakteristikos pabuvus toje aplinkoje. Straipsnyje taip pat aptariama mokymosi tarnaujant formų įvairovė ir kintamieji, kurie matuoja mokymosi tarnaujant poveikį studentų mokymosi rezultatams. Straipsnyje analizuojamos Lietuvos aukštojo mokslo problemos, atskleistos daugelyje tyrimų ir apklausų, bei teigiama, kad daugelis pastaruoju metu universitete egzistuojančių ugdymo problemų gali b?ti išspræstos taikant mokymąsi tarnaujant, kaip ugdymo metodologiją.

Pagrindinės sąvokos:
mokymasis tarnaujant, patirties ugdymas, mokymosi tarnaujant patirtis, kognityviniai rezultatai, afektyviniai rezultatai, akademinis tobulėjimas, profesinis tobulėjimas, socialiniai gebėjimai, pilietinė atsakomybė.

Kristina Juraitė
Mokymosi tarnaujant bendruomenei ir pilietiškumo ugdymo vertinimo metodai

Anotacija
Siekiant pagrįsti mokymosi tarnaujant bendruomenei ir pilietiškumo ugdymo poveikį, turi b?ti sukurtos atitinkamos vertinimo ir įvertinimo sistemos, derančios prie naujos mokymo/si praktikos bei užtikrinančios studijų kokybæ. Remiantis šalies ir tarptautiniais šaltiniais bei mokslinėmis publikacijomis, tyrimų ataskaitomis ir politiniais dokumentais, straipsnyje atkreipiamas dėmesys į mokymosi tarnaujant bendruomenei ir pilietiškumo ugdymo programų poveikio studentams, mokymo personalui, universitetui ir bendruomenei vertinimą.

Pagrindinės sąvokos:
mokymasis tarnaujant bendruomenei, pilietiškumo ugdymas, dalyvaujantis mokymasis, praktinis mokymasis, vertinimas, poveikis, mokymosi rezultatai, kokybė, tyrimo metodai.

George Tziallas, Pandora Sergi, Frosso Kavvadia
Aukštasis mokslas ir rengimas dirbti Graikijoje

Anotacija
Europos universitetai kenčia nuo identiteto krizės, nes aukštojo mokslo, visuomenės ir darbo rinkos ryšys tapo savitikslis. Graikijoje aukštojo mokslo ir visuomenės sąveika įžengė į naują transformacijos stadiją, kurios tikslas – siekti jaunų žmonių socializacijos per edukacines programas visuose švietimo lygmenyse, sukurti sąsajas tarp šių institucijų ir darbo rinkos, siekti modernizuoti studijų programas, mažinti atotr?kį tarp teorinių žinių ir empirinės praktikos bei pasiekti, kad daugiau studentų b?tų įdarbinta verslo strukt?rose. Ši sąveika daugiausia realizuojama pertvarkant ir perprojektuojant studijų programas ir mokymo turinį taip, kad atitiktų žinias ir gebėjimus, kurių reikalauja darbo rinka, per studentų ir absolventų įdarbinimo programas, profesinio rengimo kursų k?rimą ir karjeros tarnybų darbą universitetuose.

Pagrindinės sąvokos:
universitetas, visuomenė, aukštasis mokslas, darbo rinka, karjeros tarnybų darbuotojai, bendruomenės paramos modelis, profesinis rengimas, įdarbinimo programos.

PROFESINIO RENGIMO REALIJOS

Arnas Zdanevičius

Service-Learning as a Strategy for Citizenship Education

Michael Shafer

Purpose and Pedagogy: Rethinking Curriculum, Courses and Classroom Practice