PROFESINIS RENGIMAS: TYRIMAI IR REALIJOS 2003 Nr. 7 Anotacijos

Turinys

PROFESINIO RENGIMO TYRIMAI

Danguolė Beresnevičienė
Lietuvos profesinio orientavimo edukologiniai ir psichologiniai pagrindai

Anotacija
Straipsnyje yra analizuojami Lietuvos profesinio orientavimo edukologiniai ir psichologiniai pagrindai. Tyrimas parodė, kad Lietuvos Respublikoje 1918-1940 metais buvo pradėta moksliškai vadovauti moksleivių profesijos pasirinkimui. Sukurta Lietuvos psichotechnikos ir profesinės orientacijos draugija, vykdžiusi personalo atrankos, profesinio tinkamumo bei profesinio konsultavimo tyrimus, diegusi šiuos tyrimus į praktiką. Tuometiniai mokslinai atradimai neprarado aktualumo ir šiandien - sparčiai kintančios darbo rinkos sąlygomis. 1940-1990 metais sukurta profesinio orientavimo ir konsultavimo sistema visoje šalyje, orientuota į politinį užsakymą, liaudies ūkio planavimą ir mažiau atsižvelgiant į moksleivių poreikius bei tuo metu sukurtas mokslininkų teorijas. Dabartiniu metu L. Jovaišos, S. Kregždės ir jų mokinių sukurta profesinio orientavimo teorija yra tęsiama Vytauto Didžiojo universitete, kur vadovaujant R. Laužackui, K. Pukeliui bei jų kolegoms, ji yra populiarinama bei įdiegiama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse.

Pagrindinės sąvokos:
Pašaukimas, profesinis konsultavimas, apsisprendimas, profesijos rinkimasis.

Kęstutis Pukelis, Daiva Garnienė
Moksleivių ugdymas karjerai: padėties analizė ir perspektyvos bendrojo lavinimo mokykloje

Anotacija
Profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugos yra svarbios ir švietimo sistemai, ir darbo rinkai, siekiant, kad pagerėtų jų tarpusavio sąveika. Jos yra pripažįstamos kaip svarbiausias mokymosi visą gyvenimą strategijos elementas, be to, tai ir vienas Europos komisijos memorandumo dėl mokymosi visą gyvenimą prioritetų. Daugelyje pasaulio šalių profesinio konsultavimo paslaugos pradedamos teikti jau ikimokyklinio amžiaus asmenims. Profesinis konsultavimas ypač svarbus mokykliniame amžiuje, nes būtent pagrindinių, vidurinių mokyklų bei gimnazijų moksleiviai turi pasirinkti mokymosi profilį, pakraipą, sieti pasirinkimą su būsima profesija. Tačiau tyrimo, aprašomo šiame straipsnyje, rezultatai parodė, kad mokyklose dar nesudaryta galimybė tinkamai padėti moksleiviams pasirengti būsimai profesinei karjerai.

Pagrindinės sąvokos:
Profesijos rinkimasis, karjeros projektavimas, ugdymas karjerai, profesinis konsultavimas, konsultavimas karjeros klausimais.

Helmut Zelloth, Dragana Gligorijevic, Ronald G. Sultana
Vadovavimo karjerai politika šalyse, pakviestose tapti Europos Sąjungos narėmis, ir šalyse kandidatėse

Anotacija
Straipsnio autoriai analizuoja padidėjusio dėmesio informavimo, vadovavimo ir konsultavimo karjerai politikos prielaidas pastaraisiais metais ir pateikia 2003 m. spalio mėnesį paskelbtus vadovavimo karjerai politikos ETF (Europos rengimo fondas, vert. past.) apžvalgos svarbiausius rezultatus 11 Europos Sąjungos šalių narių, šalių, pakviestų įsijungti į ES 2004 m ir šalių, pakviestų derybų dėl stojimo į ES.

Pagrindinės sąvokos:
Informavimas, vadovavimas karjerai ir konsultavimas, vadovavimo karjerai politika, visą gyvenimą trunkantis vadovavimas, šalys pakviestos tapti ES narėmis, šalys kandidatės (ACC).

Tomas Jovaiša, Ramutė Orenienė
Profesinis konsultavimas žmogiškųjų išteklių plėtros kontekste

Anotacija
Naujas požiūris į profesinį konsultavimą - permanentinį, trunkantį visą gyvenimą procesą - skatina ieškoti naujų galimybių visoje šiuolaikinėje profesinio konsultavimo sistemoje. Profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas Lietuvoje jau daugiau kaip dešimtmetį Lietuvoje teikia Darbo rinkos mokymo tarnybos, skatinančios žmones mokytis, padedančios priimti informacija paremtus realistinius profesinio tobulėjimo sprendimus, ugdančios universaliuosius veiklos ir socialinius gebėjimus. Straipsnyje aptariama Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos patirtis, įgyta teikiant šias paslaugas įvairioms tikslinėms asmenų grupėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus, išsilavinimo, darbo patirties ar socialinės situacijos, bei siekiant užtikrinti optimalią kiekvieno gebėjimų, poreikių ir interesų raidą, prisitaikant prie esamų mokymosi ir užimtumo galimybių.

Pagrindinės sąvokos:
Profesinis informavimas, profesinis orientavimas, profesinis konsultavimas, mokymasis visą gyvenimą, karjeros planavimas, bendrieji veiklos ir socialiniai gebėjimai, profesinė ir psichologinė reabilitacija, integracija į darbo rinką.

Kristina Juraitė, Rimantas Laužackas, Kęstutis Pukelis
Moksleivių mobilumas: tolesnio mokymosi ketinimai ir veiksniai

Anotacija
Straipsnyje nagrinėjama moksleivių mobilumo tarp įvairių bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų problema. Remiantis moksleivių tolesnio mokymosi ketinimų tyrimo rezultatais galima teigti, kad 8 ir 10 klasių moksleiviai dažniausiai lieka mokytis toje pačioje mokykloje ir tik kas trečias moksleivis ketina tęsti mokslus kitur. Moksleivių tolesnio mokymosi ir mokyklos tipo pasirinkimą sąlygoja mokyklos tipas bei rajonas arba miestas, kuriame jie šiuo metu mokosi. Moksleivių mobilumui tarp įvairių tipų mokyklų taip pat turi įtakos jų tėvų išsilavinimas, informacijos apie mokyklas šaltiniai.

Pagrindinės sąvokos:
Moksleivių tolesnio mokymosi ketinimai, moksleivių mobilumas, mobilumą skatinantys veiksniai.

Ramutė Kučinskienė
Asmeninės karjeros valdymo gebėjimai ir jų ugdymo gairės

Anotacija
Straipsnyje nagrinėjama asmeninės karjeros valdymo gebėjimų sampratos ir gebančios valdyti savo karjerą asmenybės ugdymo problema. Analizuojamos šiuolaikinės socialinės, ekonominės, edukacinės prielaidos, sąlygojančios asmeninės karjeros valdymo gebėjimų aktualumą kiekvienai asmenybei. Atskleidžiama organizacinės ir asmeninės karjeros modelių kaita ir jos pasėkoje išryškėję karjeros valdymo subjekto pokyčiai bei poreikio asmeninių karjeros valdymo gebėjimų ugdymui formavimasis. Apibrėžiama asmeninės karjeros valdymo gebėjimų samprata. Pateikiamos bendriausios asmeninės karjeros valdymo gebėjimų ugdymo gairės.

Pagrindinės sąvokos:
Karjera, asmeninė karjera, valdymas, gebėjimai, ugdymas karjerai, profesinio rengimo institucija.

Nijolė Petkevičiūtė
Asmeninės karjeros projektavimas ir vystymas globalizacijos kontekste

Anotacija
Straipsnyje nagrinėjami asmeninės karjeros projektavimo ir vystymo ypatumai globalizacijos kontekste. Aptariama asmeninės karjeros samprata ir jos svarba asmens gyvenimui, atskleidžiama asmens susigyvenimo su savo karjera būtinybė jo karjeros projektavimo procese, apibūdinami asmeninės karjeros vystymo konteksto kai kurie parametrai, pateikiama asmeninės karjeros tyrinėjimo strategija.

Pagrindinės sąvokos:
Asmeninė karjera, asmeninės karjeros projektavimas, asmeninės karjeros vystymo kontekstas, žinios apie save ir aplinką, asmeninės karjeros įvertinimas.

Jolanta Reingardienė, Arnas Zdanevičius
Moksleivių vertybinės orientacijos ir pasirengimas karjerai

Anotacija
Mokykla suteikia ne tik tam tikras žinias ir išugdo gebėjimus. Ji ir visa mokymosi aplinka, kurioje vyksta šis žinių perdavimo ir gebėjimų ugdymo procesas, taip pat suformuoja tam tikras vertybes. Šiame straipsnyje analizuojama, kokios yra tos moksleivių vertybinės orientacijos, labiausiai susijusios su moksleivių artimiausiais planais, karjera ir mokymosi reikšme. Kitais žodžiais tariant, analizuodami moksleivių požiūrį į minėtus dalykus galime daryti prielaidas apie moksleivių karjeros projektavimą ir karjeros planus, motyvaciją ir pasirinkimą toliau siekti žinių arba papildyti darbo jėgos gretas. Be to, šiame straipsnyje pateikiami empirinio tyrimo rezultatai tam tikra prasme rodo, ar moksleiviai palieka mokyklą pasirengę karjerai, ar jie turi pakankamai žinių apie tai, kas vėliau bus reikšminga siekiant karjeros ir integracijos į darbo rinką. Ne mažiau svarbu trumpai aptarti moksleivių socialines ir demografines charakteristikas bei kitus socialinius veiksnius, formuojančius moksleivių požiūrį į karjerą, ir jų vertybines orientacijas.

Pagrindinės sąvokos:
Vertybinės orientacijos, ugdymas karjerai, pasirengimas karjerai, karjeros samprata.

Asta Valackienė
Profesinę karjerą sąlygojantys veiksniai: subjektyvus vertinimas

Anotacija
Straipsnyje analizuojama socialinių santykių sąveika darbo rinkoje. Siekiama identifikuoti, kaip jaučiasi asmuo transformacijos procesus patiriančiame sociume, remiantis socialinės įtampos sąlygotu subjektyviosios jausenos (padėties) vertinimu Lietuvoje.
Šiame darbe pristatomi disertacijos tyrimo "Skirtingų kartų moterų profesinė karjera: padėties ir požiūrio vertinimas Lietuvoje" rezultatai. Tyrimu siekiama atskleisti socialinių tinklų ir asmenybės saviraiškos sąsajas, nustatyti asmens profesinę karjerą lemiančius veiksnius. Taip pat siekiama išryškinti, kaip skirtingų kartų moterys vertina savo padėtį visuomenėje, kaip jos apibrėžia (suvokia) profesinę karjerą.

Pagrindinės sąvokos:
Profesinė karjera, saviraiška, objektyvios ir subjektyvios kliūtys, socialinė įtampa, stresas, subjektyviosios jausenos ir požiūrio vertinimas.

Toma Lileikienė, Raimonda Petkevičiūtė
Besimokančių suaugusiųjų požiūris į karjerą

Anotacija
Šiame straipsnyje siekiama išryškinti suaugusiųjų, kurie mokosi mokymo centre, vidurinio išsilavinimo įgijimo ir karjeros planų dermę. Analizuojami veiksniai leisiantys jaunuolių požiūrį į karjerą ir į aplinkos pokyčius. Apibrėžiama žmogaus karjeros reikšmė filosofiniu, ir psichologiniu aspektais. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados apie suaugusiųjų mokymo centrų reikšmę besimokančiųjų karjeros projektavimo procese.

Pagrindinės sąvokos:
Adaptacija, asmens gebėjimai, jaunimas, karjera, kompetencija, kvalifikacija, motyvacija, nuolatinis mokymas, saviraiška, socialiniai gebėjimai, socializacija, socialinė aplinka, tobulėjimas, karjeros planavimas.