PROFESINIS RENGIMAS: TYRIMAI IR REALIJOS 2003 Nr. 6 Anotacijos

Peter Jarvis

SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMAS DIDINANT ĮSIDARBINIMO GALIMYBES IR SKATINANT AKTYVŲ PILIETIŠKUMĄ
Anotacija
Straipsnyje nagrinėjami pasaulio ekonominę ir socialinę sanklodą įtakojantys procesai, siekiant pagrįsti globalizacijos padarinių paradoksalumą. Nagrinėjama žinių sampratų įvairovė, atskleidžiant besimokančios visuomenės sampratos įvairialypumą, pagrindžiant švietimo bei mokymosi sąsajas ir mokymosi visą gyvenimą tapimą šiandienos realija.

Pagrindinės sąvokos:
Globalizacija, žinių rūšys, žinių reliatyvumas, švietimas, mokymasis, mokymosi visą gyvenimą politika, besimokanti visuomenė.

Atgal į turinį

RIMANTAS LAUŽACKAS, VIDMANTAS TŪTLYS, IEVA KUČINGYTĖ, ROLANDAS RAKUTIS, ANTANAS VALANTINAS

SUAUGUSIŲJŲ MOKYMOSI PRIEINAMUMO MODELIAVIMAS: SUBJEKTYVIEJI IR OBJEKTYVIEJI
VEIKSNIAI

Anotacija
Straipsnyje pateikiama suaugusiųjų mokymo(-si) prieinamumo samprata, išskiriami objektyvieji ir subjektyvieji suaugusiųjų mokymo(-si) prieinamumo aspektai, pateikiama dirbančiųjų ir bedarbių mokymo(-si) prieinamumo raidos Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse analizė, išryškinant šio proceso reikšmę svarbiems socialinės ir ekonominės raidos veiksniams - užimtumo ir žmogiškųjų išteklių konkurentiškumo skatinimui.

Pagrindinės sąvokos:
Suaugusiųjų mokymo(-si) prieinamumas, objektyvieji ir subjektyvieji mokymo(-si) prieinamumo aspektai, užimtumo skatinimas, žmogiškųjų išteklių konkurentiškumas.

Atgal į turinį

Asta Pundzienė
Vincentas Dienys

DARBAS IR MOKYMASIS: DARBO PASAULIO IR ŠVIETIMO SĄVEIKOS POBŪDŽIO KAITA

Anotacija
Pastaruoju metu formalus mokymasis nepatenkina darbo rinkos poreikių, kuriuos jai kelia globalizacija, sparti technologijų raida ir socialinė bei ekonominė kaita. Neformalusis savaiminis mokymasis vertinamas kaip viena iš savalaikių ir pagrindinių priemonių tokioms problemoms spręsti kaip teorijos ir praktikos atotrūkis, organizacijų gebėjimas greitai ir efektyviai prisitaikyti prie nuolatinės sparčios kaitos, pusiausvyros palaikymas tarp darbo rinkos pasiūlos ir paklausos, individo augimas, saviraiška ir išlikimas darbo rinkoje. Taigi kokybiškas neformalusis savaiminis mokymasis skatina bendrą ekonominę šalies plėtrą ekstensyvios kaitos sąlygomis. Šio straipsnio tikslas - išanalizuoti socialinių mokslų srityse prieinamą mokslinę literatūrą apie darbo pasaulio ir švietimo sąveiką, įvertinti esamą situaciją Lietuvoje, remiantis atliktais Kauno miesto keleivinio transporto sektoriaus ir kitais empiriniais tyrimais ir numatyti tolesnės raidos tendencijas. Atlikus mokslinės literatūros analizę ir remiantis atliktais empiriniais tyrimais formuluojamos šios pagrindinės išvados: darbo pasaulio ir švietimo sąveikos plėtros poreikį diktuoja politiniai ir ekonominiai veiksniai; daugelis Lietuvos organizacijų nėra pasirengusios spręsti joms keliamus mokymo/mokymosi plėtros reikalavimus; mokymo/mokymosi organizacijoje sėkmė priklauso nuo organizacijos ir individo veiksnių.

Pagrindinės sąvokos:

Sistema, Organizacija, Mokymasis Darbovietėje, Neformalusis Savaiminis Mokymasis

Atgal į turinį

Giedra-Marija Linkaitytė

LIETUVOS SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO NAUJOVĖS: KONTEKSTAS IR PATIRTIS

RENGIANT STRAIPSNĮ DISKUSIJOSE DALYVAVO J. CIBULSKIENĖ, D. TUMAITĖ, A. VALIUŠKEVIČIŪTĖ, A. VARIAKOJIENĖ, L. ŽILINSKAITĖ

Anotacija
Šiame straipsnyje siekiama išryškinti suaugusiųjų švietimo naujoves, kurios vykdomos specifiniame kontekste: Lietuvoje vykstant esminiams socialinės ir kultūrinės kaitos procesams, o pasaulio pažangiajai visuomenės daliai plėtojant nuolatinio mokymosi idėją.
Straipsnyje išsamiai analizuojama pagrindinė temą apibrėžiančių sąvokų samprata, jų šiuolaikinis kontekstas, pateikiami praktinių andragoginės veiklos pavyzdžių.
Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados apie suaugusiųjų mokymosi naujoves, andragogikos ir praktinių tyrimų reikšmę suaugusiųjų švietimui.

Pagrindinės sąvokos:
Suaugusiųjų švietimas, naujovė, andragogika, praktiniai tyrimai.

Atgal į turinį

KĘSTUTIS PUKELIS

KARJEROS PROJEKTAVIMO GEBĖJIMAI ŽINIŲ VISUOMENĖJE: NAUJI IŠŠŪKIAI PROFESINIAM
KONSULTAVIMUI IR KARJEROS PLANAVIMUI

Anotacija
Straipsnyje analizuojamas karjeros projektavimo kaip visą gyvenimą trunkančio proceso fenomenas ir reikšmė žinių visuomenėje, jo struktūra, ugdymo karjerai ir karjeros planavimo santykis su profesiniu konsultavimu ir karjeros konsultavimu, atskleidžiamas profesinės karjeros tyrimų ir konsultavimo santykis karjeros projektavime, aptariamos svarbiausios karjeros projektavimo funkcijos ir gebėjimai žinių visuomenės raidos etape. Apibrėžiama profesinio konsultavimo ir karjeros konsultavimo paskirtis ir jų sąveika visą gyvenimą trunkančio karjeros projektavimo procese.

Pagrindinės sąvokos:
Karjeros projektavimas, rengimas karjerai, karjeros planavimas, profesinis konsultavimas, karjeros konsultavimas, profesinės karjeros tyrimai, profesinė karjera, žinių visuomenė, žinių visuomenės gebėjimai.

Atgal į turinį

Margarita Teresevičienė,
Nijolė Burkšaitienė, Genutė Gedvilienė,
Eglė Kaminskienė, Lina Kaminskienė,
Vaiva Zuzevičiūtė, Irena Žemaitaitytė

NEFORMALIOJO IR SAVAIMINIO MOKYMOSI IDENTIFIKAVIMO, VERTINIMO, PRIPAŽINIMO TENDENCIJOS EUROPOJE IR LIETUVOJE

Anotacija
Straipsnyje apžvelgiama Europos šalių patirtis neformaliojo ir savaiminio mokymosi nustatymo, įvertinimo ir pripažinimo srityje. Pristatomi žvalgomojo tyrimo, atlikto Lietuvos įmonėse ir profesinėse mokyklose rezultatai, kurie parodo pagrindines neformaliojo ir savaiminio mokymosi įvertinimo ir pripažinimo tendencijas. Siūlomas neformaliojo ir savaiminio mokymosi pripažinimo modelis, pagrįstas Norvegijos patirtimi.

Pagrindinės sąvokos:
Neformalusis ir savaiminis mokymasis, kompetencijos, įgūdžių pripažinimas, identifikavimas, sertifikavimas, oficialus patvirtinimas, ankstesnio mokymo(-si) vertinimas, formalizavimas.

Atgal į turinį

RISTO RINNE

BESIMOKANČIOS VISUOMENĖS LINK

Anotacija
Straipsnyje aptariamas mokymosi visą gyvenimą radikaliu, ekonominiu, strateginiu požiūriais. Išskiriami globalėjančio pasaulio pokyčiai: didėjanti migracija į OECD šalis, didėjantis vyresnio amžiaus žmonių skaičius, kintanti darbo rinkos proporcija, miestų heterogeniškumas ir daugiakultūriškumas, besikeičianti šeimos struktūra. Analizuojami socialinės sistemos aprūpinimo - liberalios gerovės, korporacinio konservatyviojo, periferinio, "socialinio-demokratinio" bei mokymosi visą gyvenimą: valstybės vadovaujamas, socialinės partnerystės, rinka pagrįstas modeliai.

Pagrindinės sąvokos:
Mokymasis visą gyvenimą, mokymasis, globalėjantis pasaulis, socialinio aprūpinimo sistemos ir mokymosi visą gyvenimą modeliai.

Atgal į turinį

Laima Sajienė
Eilina Dailidienė

MENTORIAUS VAIDMUO PROFESIJOS MOKYTOJŲ RENGIMO KAITOS KONTEKSTE:
MOKYMASIS DARBO VIETOJE

Anotacija
Straipsnyje analizuojamos profesijos mokytojų rengimo Lietuvoje kaitos paradigmos akcentuojant mokymosi darbo vietoje reikšmę, aptariamas "mentoriaus" kaip profesijos mokytojų rengėjo vaidmuo, analizuojama "mentorių" rengimo programa, apibrėžiamos jos tobulinimo gairės. Pateiktame tyrime naudojami mokslinės literatūros ir dokumentų analizės bei apklausos metodai.

Pagrindinės sąvokos:
Profesijos mokytojų rengimo procesas, profesijos mokytojas/dėstytojas/pedagogas, profesinė mokykla, "mentorius", "mentorių rengimo programa, mokymas(-is), darbo vieta, turinys, kompetencijos, gebėjimai.

Atgal į turinį

Nijolė Večkienė
Ramunė Masaitytė

PROFESINĖS MOKYKLOS VAIDMUO TĘSTINIO UGDYMO PROCESE

Anotacija
Straipsnyje analizuojami profesinės mokyklos pokyčius sąlygojantys veiksniai. Atsižvelgiama į ugdymo nebaigtinumą, socialinės adaptacijos ypatumus, tęstinio ugdymo galimybes. Socialinės adaptacijos ypatumai kaitos situacijoje analizuojami remiantis asimiliacijos ir akomodacijos pusiausvyros samprata, pabrėžiant mobilumo plėtrą ir motyvacijos problemą. Konceptualieji, socialiniai, edukaciniai veiksniai, sąlygojantys mokymosi veiklos ir profesinės mokyklos pokyčius, analizuojami remiantis edukacinio stimuliavimo samprata, akcentuojančia įvairovę atspindinčios veiklos organizavimą ir alternatyvių aktyvinančių edukacinių sąlygų sudarymą.

Pagrindinės sąvokos:
kaita, profesinės mokyklos paskirtis, pokyčių veiksniai, socialinė adaptacija, mobilumas, edukacinis stimuliavimas, tęstinis ugdymas.

Atgal į turinį

Violeta Ivanauskienė
Laura Varžinskienė

SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJA IR NUOLATINIS MOKYMASIS

Anotacija
Socialinis darbas laikomas kompleksinio pobūdžio profesija. Jos kompetencijos pagrindinės sudedamosios dalys yra žinios, vertybės ir įgūdžiai. Be specifinių socialinio darbo žinių, ši profesija žinias gali skolintis ir iš kitų socialinių mokslų. Tai daro socialinį darbą daugialypį ir kompleksišką. Socialinių darbuotojų pareiga - nuosekliai plėtoti savo profesines žinias, ugdytis naujus įgūdžius ir laikantis socialinio darbo vertybių, įsitraukti į nuolatinio mokymosi procesą. Viena iš galimybių socialiniams darbuotojams nuolat mokytis - Socialinės rūpybos studijų centro (VDU, SDI) organizuojami socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo keturių modulių kursai. Straipsnyje aptariama minėtų kursų patirtis.

Pagrindinės sąvokos:
Kompetencija, žinios, vertybės, įgūdžiai, kvalifikacijos kėlimo kursai.

Atgal į turinį

Edita Trečiokienė

Lietuvos suaugusiųjų švietimo plėtotė: ES Socrates/ Grundtvig projektai

Anotacija
Straipsnyje aptariami tarptautiniai Europos Sąjungos Socrates/Grundtvig suaugusiųjų švietimo projektai, projektavimo metodologiniai pagrindai. Analizuojami kiekybiniai ir kokybiniai projektų aspektai. Lyginamas Grundtvig projektų turinys ir Lietuvos švietimo plėtotės strateginių nuostatų gairėse ("Gairėse") pateiktos švietimo kryptys ir prioritetai. Pastebėtas akivaizdus "Gairių" ir Grundtvig suaugusiųjų švietimo projektų vertybių bendrumas. Socialinės švietimo politikos prioritetas, inovacinių švietimo kaitos procesų skatinimas, naujų švietimo raiškos formų paieškos visą gyvenimą trunkančio mokymosi eigoje - tai pagrindiniai bendri požymiai, kurie būdingi Lietuvos ir Europos Sąjungos suaugusiųjų švietimui.

Pagrindinės sąvokos:
mokymasis visą gyvenimą, suaugusiųjų švietimas, projektavimas, projektas, tarptautiniai suaugusiųjų švietimo projektai.

Atgal į turinį

Rasa Balvočiūtė

ŽINIAS KURIANČIOS ORGANIZACIJOS MOKYMOSI MODELIŲ GALIMYBĖS: SOCIALINĖS SĄVEIKOS DIMENSIJA

Anotacija
Straipsnyje nagrinėjamas organizacijos, kaip socialinės sistemos mokymasis, siekiant įgyti žinių, būtinų jai prisitaikyti ir išlikti sparčiai kintančioje aplinkoje. Mokymasis, suvokiamas kaip atskirų individų pastangos arba linijinis informacijos priėmimo, perdavimo, kaupimo ir paskirstymo procesas, negali patenkinti organizacijos poreikių svarbioms žinioms įgyti. Organizacijos gebėjimas mokytis ir įgyti žinių gali būti realizuojamas funkciškai suderinant veiklą ir mokymąsi bei įvertinant šių procesų dalyvių socialinę sąveiką. Dinamiško organizacijos mokymosi modelio veikimas pagrįstas socialinių mokslų pasiekimais šioje srityje.

Pagrindinės sąvokos:
mokymasis organizacijoje, žinių įgijimas, žinių valdymas, organizacijos mokymosi modeliai.

Atgal į turinį

Aušrinė Zulumskytė

PEDAGOGŲ TĘSTINIO UGDYMO(-SI) YPATUMAI UNIVERSITETINĖSE STUDIJOSE

Anotacija
Spartaus žinių visuomenės kūrimo procese nuolatinis mokymasis tampa be galo svarbi kiekvieno visuomenės nario saviraiškos ir savirealizacijos prielaida. Susiformuoti nuolatinės saviugdos poreikį suaugusiajam gali padėti tikslingai organizuotos tęstinės studijos. Straipsnyje analizuojamos pedagogų tęstinio ugdymo(-si) problemos, aptariami pedagogų grupių specifiniai ypatumai universitetinių edukologijos studijų metu. Siekiama ištirti ir aprašyti pedagoginių grupių studentų, dirbančių praktinį ugdomąjį darbą, požiūrį į tęstines studijas universitete. Analizuojant praktinio tyrimo duomenis, ypač akcentuojamos bendriausios edukologijos studijų pasirinkimo tendencijos, pabrėžiamas studijų programų tobulinimo ir plėtojimo būtinumas.

Pagrindinės sąvokos:
pedagogų tęstinis ugdymas, nuolatinis mokymasis, edukologijos studijos.

Atgal į turinį

Boguslavas Gruževskis
BRONĖ ČĖSNAITĖ

SPECIALISTŲ SU AUKŠTUOJU IŠSILAVINIMU RENGIMO KIEKYBINĖS IR KOKYBINĖS KAITOS TENDENCIJOS LIETUVOJE

Anotacija
Sudėtingi Lietuvos socialinės ir ekonominės raidos pokyčiai ir poreikiai suteikia ypatingą svarbą aukštosiose mokyklose vykstantiems žmogiškųjų išteklių rengimo procesams. Straipsnio autoriai analizuoja pagrindines kiekybines ir kokybines žmogiškųjų išteklių rengimo Lietuvos aukštosiose mokyklose pokyčių tendencijas ir siekia iškelti svarbiausias su tuo susijusias problemas.

Pagrindinės sąvokos:
Žmogiškųjų išteklių kokybė ir kaita, aukštojo mokslo ir specialistų rengimo kiekybinės ir kokybinės kaitos tendencijos, bendroji kompetencija, darbo rinkos paklausos ir pasiūlos kaitos tendencijos, aukštojo mokslo prieinamumas.

Atgal į turinį

B. Gruževskis
L. Okunevičiūtė-Neverauskienė

JAUNIMO INTEGRACIJOS Į DARBO RINKĄ PROBLEMOS

Anotacija
Daugelis svarbių įvykių, turinčių įtakos tolesniam gyvenimui, nutinka jaunystėje ir per gana trumpą laiką. Vienas iš tokių svarbių įvykių yra jauno žmogaus pirmasis įsidarbinimas.
Lietuvoje jaunimo integracijos į darbo rinką problemai skiriama nepakankamai dėmesio, nepaisant to, kad ši problema pastaruoju metu mūsų šalyje ypač aktuali - realūs jaunimo nedarbo mastai ne tik nemažėja, bet kasmet vis sparčiau auga ir viršija bendro nedarbo mastą.
Straipsnyje, remiantis užsienio ir lietuvių mokslininkų patirtimi, apžvelgiama jaunimo padėtis darbo rinkoje, aptariamos pagrindinės jaunų bedarbių integracijos į darbo rinką problemos ir pateikiama jaunimo integracijos į darbo rinką priemonių sistema.

Pagrindinės sąvokos:
Jaunimo nedarbas, darbo paklausos ir pasiūlos neatitikimas, informacinė visuomenė, jaunimo integracijos į darbo rinką problemos ir jų sprendimo galimybės.

Atgal į turinį

Vilija Targamadzė
LORA TAMOŠIŪNIENĖ

DISTANCINIO MOKYMO REALIJOS IR PERSPEKTYVOS: POTENCIALIŲ DISTANCINIO MOKYMO VARTOTOJŲ POŽIŪRIS

Anotacija
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse nepaprastai išaugo aukštojo mokslo paslaugos tiekėjų skaičius, padidėjo jų teikiamų paslaugų įvairovė ir turinio, ir formos požiūriu. Vieni iš jų laikosi tradicinio požiūrio į mokymą, kiti - modernaus (teikia mokymo paslaugas distanciniu būdu).
Nors Lietuvoje sukurti kompiuterizuoto ir distancinio mokymo tinklai, potencialūs distancinio mokymo vartotojai, studijuodami moderniu būdu, yra dar mažai apie tai informuoti ir nepasirengę taikyti jau įgytų informatikos ir užsienio kalbų žinių.
Straipsnyje atlikta dokumentų analizė, apibūdintas potencialaus distancinio mokymo vartotojas ir pateikta potencialių vartotojų nuomonių apklausos rezultatai, akcentuojant distancinio mokymo realijas ir perspektyvas potencialių distancinio mokymo vartotojų požiūriu.

Pagrindinės sąvokos:
Distancinis mokymas, informacinės ir komunikavimo technologijos, potencialūs vartotojai.

Atgal į turinį