PROFESINIS RENGIMAS: TYRIMAI IR REALIJOS 2002 Nr. 5 Anotacijos

Algirdas Monkevičius
PROFESINIO RENGIMO LIETUVOJE STRATEGIJOS IR POLITIKOS KAITOS BRUOŽAI BEI TENDENCIJOS

Anotacija

Profesinio rengimo sistemos reformos strategijos keitimas yra natūralus, nuolat išorinių ekonominių ir socialinių veiksnių skatinamas procesas. Tačiau jis reikalauja nustatyti tokios kaitos prielaidas, t. y. stipriąsias ir silpnąsias reformos grandis. Straipsnyje analizuojamos nuostatos, kuriomis buvo grindžiama Lietuvos profesinio rengimo reforma per pastarąjį dešimtmetį ir išryškinami didžiausi jos prieštaravimai, teikiantys prielaidas naujai reformos strategijai.

Pagrindinės sąvokos

Profesinis rengimas, profesinio rengimo strategija, kolegija, profesinio rengimo standartas, profesijos mokytojų rengimas, strategijos prielaidos.

Atgal į turinį

Rimantas Laužackas
PROFESINIO RENGIMO PLĖTRA ŽINIŲ VISUOMENĖS IR KONKURENTABILIOS EKONOMIKOS AMŽIUJE

Anotacija

Visų Europos šalių profesinio rengimo sistemos turi prisitaikyti prie reikalavimų, kuriuos padiktavo žinių visuomenės ir konkurentabilios ekonomikos formavimasis. Šiame straipsnyje analizuojamos Lietuvos profesinio rengimo sistemos reformos, prasidėjusios prieš 12 metų, svarbiausios starteginės kryptys, pateikiami jų įvertinimo rezultatai. Formuluojama nauja profesinio rengimo strategija įvertinant tuos tikslus, kuriuos ji turi padėti pasiekti, kad užtikrintų žmonių nuolatinį mokymąsi ir įsidarbinimo galimybes.

Pagrindinės sąvokos

Profesinis rengimas, profesinio rengimo strateginės kryptys, žinių visuomenė, nuolatinis mokymasis, įsidarbinimas, užimtumas, bendrieji gebėjimai, kvalifikacijų sistema, mokytojų rengimas.

Atgal į turinį

Vidas Šlekaitis, Lietuvos darbo birža
DARBO RINKOS MONITORINGAS IR PROFESINIS RENGIMAS

Anotacija

Straipsnyje atskleidžiami svarbiausi darbo rinkos monitoringo bruožai, apibrėžiamos jo rezultatų įtakos profesiniam rengimui kryptys. Nagrinėjamos darbo rinkos monitoringo Lietuvos darbo biržos veikloje reikšmė ir rezervai. Numatomos darbo rinkos ir profesinio rengimo poreikių tyrimų Lietuvoje perspektyvos.

Pagrindinės sąvokos

Darbo rinkos monitoringas, darbo rinkos ir profesinio rengimo sistemų suderinamumas, profesinių kvalifikacijų pasiūla ir paklausa.

Atgal į turinį

Vytautas Šileikis
DARBDAVIŲ FUNKCIJOS PIRMINIAME IR TĘSTINIAME PROFESINIAME RENGIME

Anotacija

Straipsnyje nagrinėjamos socialinio dialogo tarp darbdavių ir profesinio rengimo plėtimo perspektyvos. Numatomos socialinės partnerystės Lietuvoje įteisinimo tobulinimo kryptys. Pateikiami siūlymai socialinės partnerystės infrastruktūros plėtojimui užtikrinti. Atliekama socialinės partnerystės problemų profesiniame rengime analizė numatant jų sprendimo kelius.

Pagrindinės sąvokos

Darbdavių funkcijos, profesinio rengimo kokybė, socialinė partnerystė.

Atgal į turinį

Tomas Jovaiša
BEDARBIŲ PROFESINIS RENGIMAS MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ KONTEKSTE

Anotacija

Straipsnyje glaustai aptariami praktiniai mokymosi visą gyvenimą klausimai. Trumpai apžvelgta mokymosi visą gyvenimą būklė Lietuvoje. Remiantis Europos Komisijos Lietuvos užimtumo prioritetų vertinimu, išdėstyti pagrindiniai žmogiškųjų resursų plėtros trūkumai. Analizuojama suaugusiųjų išsilavinimo Lietuvoje struktūra kaip viena nedarbo atsiradimo priežasčių. Parodyta, kaip atsilieka bedarbių profesinio mokymo apimtys nuo nedarbo augimo tempų.

Pagrindinės sąvokos

Mokymasis visą gyvenimą, tęstinis profesinis mokymas, darbo rinkos profesinis mokymas, darbo rinkos pasiūlos ir paklausos neatitikimai, profesinis mobilumas, žmogiškųjų išteklių plėtra.

Atgal į turinį

Mindaugas Misiūnas, Izabela Savickienė
STUDIJŲ KOLEGIJOJE KOKYBĖS UŽTIKRINIMO TEORINIAI IR PRAKTINIAI ASPEKTAI

Anotacija

Straipsnyje analizuojami kolegijos studijų kokybės užtikrinimo sistemos, orientuotos į institucijos vidinių vartotojų - studentų ir viso personalo - poreikių tenkinimą, diegimo ir funkcionavimo ypatumai: atliekama jų kokybės užtikrinimo sampratos analizė; atskleidžiami kokybės vadybos sistemų ypatumai; analizuojamas studijų Kauno kolegijoje kokybės užtikrinimas.

Pagrindinės sąvokos

Kokybė, studijų kokybės užtikrinimas, kolegija, vidiniai paslaugos vartotojai, poreikių tenkinimas.

Atgal į turinį

Birutė Miškinienė
LEONARDO DA VINCI PROGRAMOS LIETUVOJE PROJEKTŲ ĮVERTINIMAS MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ MEMORANDUMO KONTEKSTE

Anotacija

Straipsnyje nagrinėjamos Europos Sąjungos Leonardo da Vinci programos skatinant Lietuvos profesinio rengimo sistemos reformą veiklos kryptys. Atskirų programos projektų įtaka profesinio rengimo atsinaujinimui vertinama "Mokymosi visą gyvenimą memorandumo" svarbiausių teiginių kontekste. Numatomos šios programos nacionalinių prioritetų įvardijimo galimybės.

Pagrindinės sąvokos

Profesinis rengimas, mokymosi visą gyvenimą memorandumas, bandomasis projektas, nuolatinis mokymasis.

Atgal į turinį

Kęstutis Pukelis, Asta Pundzienė
PROFESINIS KONSULTAVIMAS KARJEROS PROJEKTAVIMUI: PARADIGMŲ KAITA

Anotacija

Žymūs mokslo ir technikos pasiekimai, spartūs technologiniai, ekonominiai, socialiniai ir politiniai pokyčiai, lydimi naujų profesijų atsiradimo ir senų išnykimo, sąlygoja naują požiūrį į profesijos rinkimosi fenomeną. Profesijos rinkimasis kaip socialinis reiškinys tampa pastovi šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būsena. Vadinasi, šiandien jau galime kalbėti apie profesinės karjeros projektavimo fenomeną kaip apie permanentinį ir neišvengiamą procesą, kuris paliečia kiekvieną žmogų, siekiantį įsilieti ir išlikti nuolat kintančioje darbo rinkoje. Tokiame kontekste naują prasmę įgauna ir profesinis konsultavimas, tapdamas nuolatiniu profesiniu konsultavimu, implikuojančiu nuolatinę profesinio ir karjeros konsultavimo simbiozę.
Straipsnyje analizuojamos profesinio konsultavimo kaitos paradigmos, aptariamos pagrindinės profesijos konsultanto funkcijos, padedant įvairių socialinių grupių žmonėms projektuoti savo profesinę karjerą.

Pagrindinės sąvokos

Profesijos rinkimasis, profesinės karjeros projektavimas, nuolatinis profesinis konsultavimas, paradigmų kaita.

Atgal į turinį

Bernhard Buck
VERSLUMAS - NAUJAS IŠŠŪKIS PROFESINIAM RENGIMUI

Anotacija

Verslumo integracija į profesinio rengimo sistemą nėra labai moderni idėja. Jos esmė glūdi poreikyje inkorporuotis "fundamentalaus siekio kontekste ir perorientuoti ... profesinio rengimo politiką" (C. Diensberg, 1999). Šia tema vykstančios diskusijos tik iš pirmo žvilgsnio yra diskusijos apie priemones; diskusijų esmę sudaro vertybių, švietimo tikslų paieška ir jų pagrindimas. Nekilo jokių abejonių, ką norėjo pasakyti diskusijose apie švietimą ir profesinį rengimą dalyvavęs Roman Herzog, buvęs Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas, pareikšdamas: "Mums reikalinga nauja nepriklausomybės ir atsakomybės kultūra!"(Herzog, 1997).
Verslumo požiūriu besiremiantis profesinis rengimas galėtų tapti perspektyvus informacinių technologijų amžiuje vykstančių globalizacijos ir rinkos orientavimo procesų kaitos aspektu. Be to, šio perorientavimo dėka profesinis rengimas galėtų būti integruotas į bendrą socialinių pokyčių procesą, kur individualizacija būtų neatsiejama nuo darbo rinkos, pasižyminčios plačiu naujų veiklos formų spektru. Šių aspektų integravimas į profesinį rengimą yra tikslingas darbo rinkos požiūriu ir labai svarbus pačiai profesinio rengimo sistemos plėtrai.

Pagrindinės sąvokos

Verslumas, socialinės kompetencijos, vidinis verslumas, bendradarbiaujantis verslumas, besimokanti organizacija, individualizacija, profiliavimasis.

Atgal į turinį

Natalija Zimina
PROFESINIO RENGIMO RAIDOS YPATUMAI EUROPOS SĄJUNGOS ŠALYSE KANDIDATĖSE

Anotacija

Straipsnyje nagrinėjamos profesinio rengimo reformos prielaidos įvairiose Europos šalyse, atskleidžiami pasirengimo sisteminei profesinio rengimo reformai ypatumai. Analizuojami ES PHARE programos projektų šalyse kandidatėse strateginiai tikslai ir metodai. Numatomos tolesnės profesinio rengimo reformos prioritetinės kryptys.

Pagrindinės sąvokos

Sisteminė profesinio rengimo reforma, ES PHARE programa, profesinio rengimo modernizavimas.

Atgal į turinį

Anotacija

Straipsnyje bandoma apžvelgti suaugusiųjų nuolatinio profesinio mokymosi ir profesinio mokymo svarbiausius bruožus neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje, išryškėjusius 1995 -1999 metais. Iškeliamos svarbiausios situacijos analizės problemos, kurias sąlygoja tiek nesuderintų su juridine baze sąvokų vartojimas, tiek ir informacijos apie profesinės kvalifikacijos tobulinimą stoka.

Pagrindinės sąvokos

Nuolatinis mokymasis, tęstinis profesinis mokymas, kvalifikacijos tobulinimas, neformalusis švietimas, darbo rinkos profesinis mokymas.

Atgal į turinį

Vidmantas Tūtlys
LIETUVOS PRAMONĖS PLĖTROS IŠŠŪKIAI IR TĘSTINIO PROFESINIO MOKYMO UŽDAVINIAI

Anotacija

Pramonės plėtra kelia dvejopus iššūkius tęstiniam profesiniam mokymui. Išskiriami dviejų tipų iššūkiai. Bendrieji iššūkiai, būdingi daugeliui šalių: informacinės visuomenės kūrimasis, technologijų plėtra, ekonominės globalizacijos raida ir pan. Specifiniai Lietuvos pramonės restruktūrizacijos keliami iššūkiai: didėjantis nedarbas, struktūriniai darbo jėgos pasiūlos ir paklausos neatitikimai, kvalifikacijų spragos, pramonės technologinio atsilikimo ir konkurentiškumo problemos. Visi šie iššūkiai nulemia dabarties ir ateities tęstinio profesinio mokymo uždavinius.

Pagrindinės sąvokos:

Tęstinis profesinis mokymas, bendrieji pramonės raidos iššūkiai, informacinė visuomenė, žiniomis pagrįsta ekonomika, užimtumo kokybė, pramonės restruktūrizacija, įmonės ir regiono konkurentiškumas, aukštosios technologijos, darbo paklausos ir pasiūlos neatitikimai.

Atgal į turinį

VDU IST 2002