Šį žurnalą įsteigė Vytauto Didžiojo Universitetas, leidžia VDU Profesinio rengimo studijų centras

Šio žurnalo numerio išleidimą finansavo Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija bei Europos Sąjungos Leonardo da Vinčio programos koordinavimo paramos fondas

Redkolegija
Pratarmė
Turinys
Anotacijos
Straipsnių pateikimo taisyklės

REDKOLEGIJA

Mokslinis REDAKTORIus / Scientific editor
Rimantas LAUŽACKAS • Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University • LT

REDAKTORIŲ TARYBA / EDITORIAL BOARD

BERNHARD BONZ • Universität Stuttgart / Stuttgart University • D
Wolfgang COMPTER • Universität Hohenheim / Hohenheim University • D
REINHARD CZYCHOLL • Universität Oldenburg / Oldenburg University • D
JŪRGEN VAN BUER • Humboldt-Universität Berlin / Humboldt University of Berlin • D
VINCENTAS DIENYS • Profesinio mokymo metodikos centras / Methodical Centre for Vocational Education and Training • LT
ROLF DUBS • Universität St. Gallen / St. Gallen University • CH
BARBARA FEGEBANK • Technische Universität Dresden / Dresden Technical University • D
LEONAS JOVAIŠA • Vilniaus universitetas / Vilnius u niversity • LT
TOMAS JOVAIŠA • Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba / Lithuanian Labour Market Training Authority • LT
ADOLF KELL • Universität GH-Siegen / GH-Siegen University • D
Margarita Teresevičienė • Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus u niversity • LT
VYTOLIS KUČINSKAS • Klaipėdos universitetas / Klaipėda University • LT
UTE LAUR-ERNST • Vokietijos Federalinis profesinio mokymo institutas / Bundesinstitut für Berufsbildung (BIBB) • D
ANTONIUS LIPSMEIER • Universität Karlsruhe / Karlsruhe University • D
JEAN-LUC PATRY • Universität Salzburg / Salzburg University • A
KĘSTUTIS PUKELIS • Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus u niversity • LT
SIMON SHAW • Cambridge University • UK
GŪNTER SPREHT • Universität Hamburg / Hamburg University • D
VYTAUTAS ŠERNAS • Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus u niversity • LT
ERNST UHE • Technische Universität Berlin / Technical university of Berlin • D
THOMAS J.WALKER • Temple University • USA

REDAKCIJOS PERSONALAS / EDITORIAL STAFF

Redaktorius koordinatorius / Editor Co-ordinator TOMAS SABALIAUSKAS
Meninė redaktorė / Designer RITA PENKAUSKIENĖ
Kalbos redaktorė / Language Editor Ingrida balčiūnienė

VERTĖJŲ GRUPĖ / TRANSLATORS
NEMIRA MAČIANSKIENĖ

PRATARMĖ

Pastaraisiais metais Europoje ypatingas dėmesys skiriamas švietimui ir profesiniam rengimui. XX amžiaus pabaigoje suprasta aiški tiesa: švietimas lemia ne tik visuomenės išsilavinimą, bet ir ekonomikos ateitį. Politiniu lygmeniu pradėjus kalbėti apie būtinumą konkuruoti visame pasaulyje, švietimas ir profesinis rengimas įvardijamas kaip pagrindinis veiksnys, kurio modernizavimas gali išspręsti globalesnes problemas. Todėl pastarojo meto įvairių Europos forumų dokumentai (Bolonijos deklaracija, Lisabonos strategija, Prahos komunikatas, Salamankos konvencija, Berlyno komunikatas, Bergeno komunikatas) numatė pagrindines švietimo ir profesinio rengimo tobulinimo bei kokybės gerinimo kryptis, padedančias siekti, kad vieningoje Europoje būtų teikiamas aukščiausio lygio išsilavinimas ir laikmečio padiktuotos reikalingos kvalifikacijos.

Tyrimai yra bet kokių procesų, taip pat ir švietimo, tobulinimo prielaida. Strateginių tikslų realizavimas galimas tik tuomet, kai žinoma, kaip, kur, kokiu būdu ir kada juos realizuoti. Tokius duomenis teikia atliekami tyrimai, kurių rezultatai skelbiami moksliniuose forumuose, žurnaluose, tarp jų ir žurnale „Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos“. Jau 8 metai šis žurnalas skelbia ne tik įvairiausių profesinio rengimo tyrimų duomenis, bet ir skleidžia naujoves, kad jos būtų įvertintos ekspertų ir aprobuotos profesinio rengimo praktikų. Žurnalas tapo profesinio rengimo teorijos ir praktikos sąveikos skatintojas ir profesinio rengimo dalyvių tobulėjimo garantas.

Šis žurnalo numeris neturi vieningos temos; toks buvo pasirinkimas. Išskirtinis jo bruožas yra tai, kad kartu su jau patyrusiais mokslininkais aktyviai dalyvauja ir doktorantai, rašantys disertacijas bei analizuojantys įvairius profesinio rengimo aspektus. Jų tematiką galima skirti į keturias sritis: profesinio rengimo strategiją ir politiką, profesinio rengimo kokybės tyrimus, pedagogų rengimą bei neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų pripažinimą.

Teoriniai profesinio rengimo klausimai yra ypač aktualūs. Teorija skelbia procesų tobulinimo kryptis ir galimybes, – taip pat ir profesiniame rengime, kuris dažnai stokoja metodų ir priemonių, užtikrinančių jo nuolatinį adaptavimąsi prie besikeičiančios aplinkos ir naujų veiklos pasaulio iššūkių. Jungiantysis profesinis mokymas teorine prasme nėra naujas (van Buer), tačiau atkreipia dėmesį į praktinius jo realizavimo aspektus.

Profesinio rengimo kokybės tyrimai pristatomi dviem straipsniais, kuriuos parašė E. Danilevičius ir R. Laužackas, J. Ruškus, S. Tiškutė bei L. Juozaitienė. Per ilgesnį laiką tai pirmieji darbai, pateikiantys duomenis apie profesinio rengimo organizavimo ir vyksmo nacionaliniu bei regioniniu lygmeniu kokybinius parametrus. Pirmasis straipsnis yra išskirtinis: jis pristato plataus ir gilaus profesinio rengimo reformos Lietuvoje tyrimo rezultatus. Tyrimo, kuris davė įvairių procesų nacionaliniu, mokyklos bei klasės lygmenimis įvertinimą bei nurodė tolesnių reformų gaires.

Pedagogų rengimas išlieka svarbi profesinio rengimo aktualija. Lieka pasakyti, kad dažnai darbuose pedagogų rengimas įvardijamas svarbiausiu profesinio rengimo reformos veiksniu. Taigi pedagogų rengimas (bendrojo lavinimo mokytojų, profesijos mokytojų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ar suaugusiųjų mokytojų rengimas) veikia kitus profesinio rengimo parametrus ir dažnai lemia jo kokybę. G. Linkaitytės ir A. Lapėnienės bei L. Ušeckienės ir R. Ališauskienės straipsniuose nagrinėjami pedagogų kvalifikacijos tobulinimo dėsningumai, turintys lemiamą įtaką profesinio rengimo plačiąja prasme kokybei bei rezultatyvumui.

Keleto didelių tarptautinių projektų vykdymas aktualizavo neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų įvertinimo tematiką. Reikia pasakyti, kad ši problema taip pat tyrimų lygmeniu įgavo didesnę reikšmę. Praktiniu lygmeniu neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų pripažinimas išlieka aktualus ir reikalaujantis politinių sprendimų. E. Stasiūnaitienė pristato naujus ir šiame kontekste taikytinus vertinimo metodus, o G. Straka kalba apie formaliai, neformaliai bei savaimiškai įgytų kompetencijų sertifikavimo galimybes ir metodus.
Kiti straipsniai papildo žurnalo turinį įdomia ir aktualia informacija, kuri gali būti skaitytojų įvertinta ir išplėsta kituose numeriuose. Redakcijos kolegijos nuomone, žurnalo tematika neturėtų apsiriboti tik kai kuriomis temomis, o apimti didelį jų ratą ir visus profesinio rengimo procesus. Pastebėta, kad šalia pirminio vidurinio profesinio rengimo daugiau dėmesio žurnale turėtų būti skiriama aukštajam mokslui bei tęstiniam profesiniam rengimui.

Ateityje žurnalas pasirodys du kartus per metus. Tai įgalina padidėjęs rašytojų ratas, o taip pat žurnalo veiklos suderinimas su Europos struktūrinių fondų projektų vykdymu. Pastarieji skirti aktualiausiems profesinio rengimo klausimams, svarbiems tiek teorine, tiek ir praktine prasme. Žurnalas bus svarbi projektų rezultatų sklaidos galimybė.

Linkiu visiems skaitytojams rasti žurnale jiems svarbią informaciją, o straipsnių autoriams – naujų idėjų tolesniems darbams profesinio rengimo tematika.

Redaktorių tarybos vardu Rimantas Laužackas

TURINYS

PROFESINIO RENGIMO TYRIMAI

Rima Ališauskienė, Lidija Ušeckienė
PEDAGOGŲ TĘSTINIO MOKYMOSI POREIKIAI IR MOTYVAI

Nijolė Janulaitienė
ATRANKA Į KARO AKADEMIJĄ: PROBLEMOS IR REALIJOS

Rimantas Laužackas, Eugenijus Danilevičius
PIRMINIO VIDURINIO PROFESINIO RENGIMO REFORMOS TYRIMAS

Rimantas Laužackas, Eglė Stasiūnaitienė
MOKYMOSI PASIEKIMŲ APLANKO IR POKALBIO TAIKYMAS VERTINANT NEFORMALIOJO IR SAVAIMINIO MOKYMOSI PASIEKIMUS

Giedra Linkaitytė, Asta Lapėnienė
PEDAGOGINĖS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PERSPEKTYVA: DIDAKTINIO PROCESO STEBĖSENOS MODELIAVIMAS

Irina Malachova
MUZIKINIO TEATRO RAIŠKOS SPECIFIKA IR EDUKACINĖ FUNKCIJA

Jonas Ruškus, Liongina Juozaitienė, Sandra Tiškutė
SOCIALINĖ PARTNERYSTĖ PROFESINIO RENGIMO PROCESE: REFLEKSIJOS ANALIZĖ

Gerald A. Straka
FORMALIAI, NEFORMALIAI BEI SAVAIME ĮGYTŲ KOMPETENCIJŲ SERTIFIKAVIMO RITUALAS

Natalija Šedžiuvienė, Danutė Valentienė
KOLEGIJOS DĖSTYTOJO KOMPETENCIJŲ KAITA PROFESINIO RENGIMO REFORMOS KONTEKSTE

Vida Škudienė
VADYBOS IR VERSLO ADMINISTRAVIMO PROGRAMOS UGDYMO TIKSLŲ IR MOKYMO METODŲ RYŠYS

Vilhelmina Vaičiūnienė
INFORMACINIO RAŠTINGUMO KOMPETENCIJA AUKŠTOJO MOKSLO SISTEMOJE

Nijolė Petronėlė Večkienė, Snieguolė Povilaikaitė
SOCIALINIO DARBO SAMPRATOS KAITA

Cornelia Wagner, Jürgen van Buer
JUNGIANČIOJO PROFESINIO MOKYMO STRUKTŪRA IR KOKYBĖ – BERLYNO MODELIO PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

PROFESINIO RENGIMO REALIJOS

KARJEROS PROJEKTAVIMO SĄVOKŲ ŽODYNAS
Career guidance and counselling glossary

Ignas Dzemyda
PLOTEUS – MOKYMOSI GALIMYBIŲ EUROPOJE PAIEŠKOS PORTALAS
PLOTEUS – A SEARCH PORTAL FOR STUDY POSSIBILITIES IN EUROPE

STRAIPSNIŲ PATEIKIMO TAISYKLĖS