Leidiniai


PROFESINIS RENGIMAS: TYRIMAI IR REALIJOS

2005 Nr. 10


 

Šį žurnalą įsteigė Vytauto Didžiojo Universitetas, leidžia VDU Profesinio rengimo studijų centras

Šio žurnalo numerio išleidimą finansavo Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija bei Europos Sąjungos Leonardo da Vinčio programos koordinavimo paramos fondas

Redkolegija
Pratarmė
Turinys
Anotacijos
Straipsnių pateikimo taisyklės

REDKOLEGIJA

Redkolegija

Mokslinis REDAKTORIUS / Scientific editor
Rimantas LAUŽACKAS • Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University • LT
REDAKTORIŲ TARYBA / EDITORIAL BOARD
BERNHARD BONZ • Universität Stuttgart / Stuttgart University • D
Wolfgang COMPTER • Universität Hohenheim / Hohenheim University • D
REINHARD CZYCHOLL • Universität Oldenburg / Oldenburg University • D
JŪRGEN VAN BUER • Humboldt-Universität Berlin / Humboldt University of Berlin • D
VINCENTAS DIENYS • Profesinio mokymo metodikos centras / Methodical Centre for Vocational Education and Training • LT
ROLF DUBS • Universität St. Gallen / St. Gallen University • CH
BARBARA FEGEBANK • Technische Universität Dresden / Dresden Technical University • D
LEONAS JOVAIŠA • Vilniaus universitetas / Vilnius u niversity • LT
TOMAS JOVAIŠA • Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba / Lithuanian Labour Market Training Authority • LT
ADOLF KELL • Universität GH-Siegen / GH-Siegen University • D
Margarita Teresevičienė • Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus u niversity • LT
VYTOLIS KUČINSKAS • Klaipėdos universitetas / Klaipėda University • LT
UTE LAUR-ERNST • Vokietijos Federalinis profesinio mokymo institutas / Bundesinstitut für Berufsbildung (BIBB) • D
ANTONIUS LIPSMEIER • Universität Karlsruhe / Karlsruhe University • D
JEAN-LUC PATRY • Universität Salzburg / Salzburg University • A
KĘSTUTIS PUKELIS • Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus u niversity • LT
SIMON SHAW • Cambridge University • UK
GŪNTER SPREHT • Universität Hamburg / Hamburg University • D
VYTAUTAS ŠERNAS • Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus u niversity • LT
ERNST UHE • Technische Universität Berlin / Technical university of Berlin • D
THOMAS J.WALKER • Temple University • USA

 

REDAKCIJOS PERSONALAS / EDITORIAL STAFF

Redaktorius koordinatorius / Editor Co-ordinator TOMAS SABALIAUSKAS
Meninė redaktorė / Designer RITA PENKAUSKIENĖ
Kalbos redaktorė / Language Editor Ingrida balčiūnienė

VERTĖJŲ GRUPĖ / TRANSLATORS

NEMIRA MAČIANSKIENĖ


į viršų

Pratarmė


Pilietinės visuomenės, pilietinio švietimo ir aukštojo mokslo santykiai bei jų raida Lietuvos akademinėje literatūroje yra dar retai analizuojamos temos. Nors lietuviškas akademinis, politinis ir žiniasklaidos diskursas apie pilietinæ visuomenæ ypač intensyviai akcentuoja Lietuvos gyventojų aktyvaus pilietiškumo stoką, pilietinio dalyvavimo visuomeniniame gyvenime pernelyg lėtą plėtrą, tačiau pilietinio švietimo, piliečių ugdymo problemų ar piliečių mokymui universitetuose ir panašių temų aptarimui (tikriausiai išskyrus tik pilietinį ugdymą vidurinėse mokyklose) nėra skiriama pakankamai dėmesio. Todėl šio specialaus teminio leidinio tikslas buvo pabandyti užpildyti esamą edukologijos ir švietimo sociologijos spragą bei aptarti pilietinio mokymosi, pilietinio švietimo ir ugdymo, kaip universitetų mokymo/si, strategijos ir praktikos klausimus. Pilietinės visuomenės plėtros, universitetų indėlio į pilietinės visuomenės k?rimą, pilietiškumo ugdymo bendruomenėje temos tampa ypač aktualios dabartinės Europos kontekste, kai naujosios ekonomikos, globalizacijos, Europos Sąjungos integracijos procesai iškelia naujus reikalavimus švietimo ir mokslo institucijoms bei pilietinės visuomenės organizacijoms. Nauji uždaviniai, pavyzdžiui, aktyvios europinės pilietybės k?rimas ir aktyvaus pilietiškumo plėtra Europoje, siekiančioje sustiprinti savo pozicijas pasaulyje, kuria prielaidas permąstyti ir aktyvaus pilietinio ugdymo strategijas, ir apskritai švietimo kaitą pilietinės visuomenės plėtros kontekste. Apie šios temos aktualumą byloja ir tai, kad 2005-uosius metus Europos Taryba paskelbė Pilietinio švietimo metais.


Šis specialus leidinio teminis numeris yra vienas iš tarptautinio projekto CIVICUS, kurį finansuoja Europos Sąjungos Leonardo da Vinci Programa, rezultatų. CIVICUS yra mokslinių tyrimų projektas, siekiantis analizuoti universitetų bendradarbiavimo su visuomene ir naujų mokymosi metodų diegimo Europos aukštosiose mokyklose problemas. XXI-ojo amžiaus mokslo ir švietimo reformų kontekste labai svarbus tampa ne tik Europos Bolonijos procesas, kuriuo siekiama integruoti Europos šalių aukštojo mokslo ir studijų sistemas, užtikrinti mokymosi proceso skaidrumą, diegti naujas technologijas, bet ir pačių universitetų atsinaujinimas, mokymo strategijos ir bendradarbiavimas su visuomene. Šis tiriamasis projektas, kurį kartu su tarptautiniais partneriais inicijavo Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedra, siekia įvertinti Europos universitetų ir jų partnerių bendradarbiavimo pastangas, o taip pat skleisti profesinio rengimo ir pilietiškumo ugdymo universitetuose praktiką Europoje ir už jos ribų. Šio projekto pagrindinis tikslas yra atkreipti akademinės ir piliečių bendruomenės dėmesį į aktualią, tačiau Europos kontekste (palyginus su Šiaurės Amerikos universitetais) mažai nagrinėjamą problemą – pilietiškumo ugdymą aukštojoje mokykloje ir klausimą, kaip turėtų b?ti organizuojamas mokymas/is, kuris atitiktų ne tik darbo rinkos ir verslo, bet ir vietos bendruomenių bei pilietinės visuomenės (nevyriausybinio, arba dar kitaip vadinamo trečiojo sektoriaus) poreikius. CIVICUS siekia įvertinti esamą situaciją ir palyginti universitetų mokymo/si metodikas Europoje ir Amerikoje, analizuoti universitetų bendradarbiavimo su partneriais modelius ir si?lyti naujas mokymo ir mokymosi strategijas, kurios geriau atitiktų rinkos ekonomikos, valstybės ir pilietinės visuomenės poreikius bei žinių ir informacijos visuomenės plėtros galimybes įvairiuose Europos regionuose.

Įžangoje vertėtų paminėti ir tai, kad nors pilietinio švietimo situacija, taip pat ir aukštojo mokslo bei studijų sistemos problemos, šiose šalyse yra skirtingos, tačiau galima pastebėti vieną bendrą ir svarbią tendenciją: pilietino švietimo ir ugdymo aukštosiose mokyklose klausimai mokslinėje literat?roje yra labai retai nagrinėjami. Apie tai dar tik pradedama kalbėti, ir neretai dar labai tr?ksta įvairių sąvokų, nes daugiausia literat?ros yra parašyta JAV pedagogų ir mokslininkų. Todėl tikimės, kad šis leidinys anglų ir lietuvių kalba bus naudingas ne tik Lietuvos, bet ir Europos akademinei bendruomenei. Pirmojoje žurnalo dalyje yra pristatomi projekto dalyvių straipsniai, kuriuose yra analizuojama pilietinio švietimo aukštajame moksle situacija įvairiose Europos šalyse: Vengrijoje, Olandijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Lietuvoje. Marie-Louise Sandén (Linköpingo universitetas, Švedija) analizuoja pilietinės visuomenės, demokratijos ir pilietinio švietimo sąvokas Švedijos kontekste. Dainius Genys (VDU, Kaunas) istoriniu ir sociologiniu poži?riu žvelgia į universiteto ir visuomenės santykių raidą Europos kontekste ir analizuoja universiteto ir bendruomenės partnerystės privalumus. Judit Kozma ir Rita Galambos (Debreceno universitetas, Vengrija) pristato mokymosi tarnaujant bendruomenei situaciją savo šalyje. Panašaus uždavinio ėmėsi Krijn Pons ir Wilma Huveneers (Mastrichto universitetas, Olandija). Jie savo straipsnyje analizuoja įvairias mokymosi strategijas: mokymąsi tarnaujant bendruomenei, mokymąsi spræsti problemas ir mokymąsi atliekant praktiką bei įgyjant tam tikrų kompetencijų profesinio rengimo ir aukštojo mokslo sistemose. Arantzazu Mart?nez-Odr?a (Navaros universitetas, Ispanija) edukologiniu poži?riu nagrinėja mokymosi tarnaujant bendruomenei metodą ir atskleidžia Ispanijos švietimo sistemos problemas. Jolanta Reingardienė (VDU) analizuoja organizacinius universitetų bendradarbiavimo su vietos bendruomenėmis klausimus. Jolantos Kuznecovienės (VDU) ir Kristinos Juraitės (VDU) straipsniuose siekiama išsiaiškinti, kaip studentų gebėjimus, mokymąsi ir įsidarbinimo galimybes veikia mokymasis tarnaujant bendruomenei, studentų praktika ir pilietinis jų ugdymas. George Tziallas, Pandora Sergi ir Frosso Kavvadia iš E.E.O. grupės Graikijoje tyrinėja universitetų ir darbo rinkos santykius analizuodami Karjeros centrų, kuriamų prie Graikijos universitetų, veiklą. Antrojoje žurnalo dalyje pristatomas Michaelo Shaferio (Rutgers universitetas, JAV) straipsnis apie mokymo programas ir pedagogikos naujoves Amerikos universitetuose bei Arno Zdanevičiaus (VDU) straipsnis, kuriame analizuojami įvair?s pilietiškumo ugdymo universitetuose modeliai ir ieškoma teorinio mokymosi tarnaujant bendruomenei pagrindimo.

CIVICUS projekto vadovas Arnas Zdanevičius

 


į viršų

TURINYS

PROFESINIO RENGIMO TYRIMAI

Marie-Louise Sandén
Švedijos aukštojo mokslo ir demokratijos, pilietiškumo bei pilietinės visuomenės santykis

Dainius Genys
Universiteto ir visuomenės santykių kaita

Judit Kozma, Rita Galambos
Mokymasis tarnaujant bendruomenei ir pilietinis ugdymas Vengrijos aukštajame moksle

Krijn Pons, Wilma Huveneers
Pilietiškumo ugdymas Olandijos profesinio rengimo ir aukštojo mokslo sistemoje

Arantzazu Mart?nez-Odr?a
Mokymasis tarnaujant bendruomenei: novatoriškas pilietiškumo ugdymo metodas

Jolanta Reingardienė
Universiteto vaidmuo pilietinėje visuomenėje: organizaciniai aspektai

Jolanta Kuznecovienė
Mokymosi tarnaujant bendruomenei, rengimo darbui ir pilietiškumo ugdymo poveikis studentų mokymosi rezultatams

Kristina Juraitė
Mokymosi tarnaujant bendruomenei ir pilietiškumo ugdymo vertinimo metodai

George Tziallas, Pandora Sergi, Frosso Kavvadia
Aukštasis mokslas ir rengimas dirbti Graikijoje


PROFESINIO RENGIMO REALIJOS

Arnas Zdanevičius

Service-Learning as a Strategy for Citizenship Education

Michael Shafer

Purpose and Pedagogy: Rethinking Curriculum, Courses and Classroom Practice

 


į viršų

STRAIPSNIŲ PATEIKIMO TAISYKLĖS

spausdinimui priimami straipsniai, parašyti lietuvių, anglų arba vokiečių kalbomis;
• straipsniai rašomi Microsoft Word teksto redaktoriaus programoje, Times New Roman šriftu;
• straipsniai neturi viršyti 12 puslapių, parašytų 12 punktų šriftu su 1 eilutės tarpais;
• straipsniai turi turėti aiškią struktūrą:
• anotaciją ir išskirtas pagrindines sąvokas (maždaug 600 spaudos ženklų apimties);
• įvadą (jame parodomas aktualumas, tikslas, apibūdinami tyrimo metodai ir kt.);
• dėstymą (kiekviena dalis su atskiru pavadinimu);
• pabaigą (išvadas).
• literatūros sąrašas pateikiamas straipsnio pabaigoje;
• straipsniai pateikiami dviem egzemplioriais, pridedamas kompiuterinis diskelis, arba straipsnis
atsiunčiamas elektroniniu paštu;
• atskirame lape nurodomi trumpi duomenys apie autorių:
veiklos charakteristika, moksliniai pasiekimai, mokslinių interesų kryptys, darbiniai ir bendravimo adresai.

į viršų