PROFESINIS RENGIMAS: TYRIMAI IR REALIJOS 2003 Nr. 6

Šį žurnalą įsteigė Vytauto Didžiojo universitetas, leidžia VDU Profesinio rengimo studijų centras

Šio žurnalo numerio išleidimą finansavo Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija ir Atviros Lietuvos fondas

Redkolegija
Pratarmė
Turinys
Anotacijos
Straipsnių pateikimo taisyklės

REDKOLEGIJA

Mokslinis REDAKTORIUS
Rimantas LAUŽACKAS • Vytauto Didžiojo universitetas

REDAKTORIŲ TARYBA

BERNHARD BONZ • Universität Stuttgart• D
Wolfgang COMPTER • Universität Hohenheim • D
REINHARD CZYCHOLL • Universität Oldenburg • D
JŪRGEN VAN BUER • Humboldt-Universität Berlin • D
VINCENTAS DIENYS • Profesinio mokymo metodikos centras g • LT
ROLF DUBS • Universität St. Gallen • CH
BARBARA FEGEBANK • Technische Universität Dresden • D
LEONAS JOVAIŠA • Vilniaus universitetas • LT
TOMAS JOVAIŠA • Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba • LT
ADOLF KELL • Universität GH-Siegen • D
MARGARITA TERESEVIČIENĖ • Vytauto Didžiojo universitetas • LT
VYTOLIS KUČINSKAS • Klaipėdos universitetas • LT
UTE LAUR-ERNST • Vokietijos Federalinis profesinio mokymo institutas • D
ANTONIUS LIPSMEIER • Universität Karlsruhe • D
JEAN-LUC PATRY • Universität Salzburg • A
KĘSTUTIS PUKELIS • Vytauto Didžiojo universitetas • LT
SIMON SHAW • Cambridge University • UK
GŪNTER SPREHT • Universität Hamburg • D
VYTAUTAS ŠERNAS • Vytauto Didžiojo universitetas • LT
ERNST UHE • Technische Universität Berlinn • D
THOMAS J.WALKER • Temple University • USA

REDAKCIJOS PERSONALAS

Redaktorė koordinatorė MARGARITA TERESEVIČIENĖ
Redaktoriai: EUGENIJUS DANILEVIČIUS, EGLĖ KAMINSKIENĖ
Vadybininkas TOMAS SABALIAUSKAS
Meninė redaktorė RITA PENKAUSKIENĖ
Kalbos redaktorės RAMUNĖ ŠARKAUSKIENĖ, VIRGINIJA VASILIAUSKIENĖ
VERTĖJŲ GRUPĖ: NEMIRA MAČIANSKIENĖ, VIRGINIJA TUOMAITĖ

PRATARMĖ

Pastarąjį dešimtmetį Lietuva patyrė precedento neturinčių pokyčių. Visuose visuomenės ir ūkio sektoriuose bei lygiuose buvo įdiegti nauji darbo metodai. Akivaizdžiausi pokyčiai įvyko ir švietimo srityje. Ši sritis nuolat pati kisdama, vis labiau tampa ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros varikliu. Tačiau šie pokyčiai būdingi ne tik Lietuvai. Mūsų ekonomika, socialinis ir kultūrinis gyvenimas dabar atsidūręs platesniame Europos ir globaliame kontekste, kurį apibūdindami pasitelkiame pokyčius ir plėtrą.

Šis leidinys skiriamas tarptautinei konferencijai „Suaugusiųjų mokymasis – įsidarbinimui ir pilietiškumui“. Leidinio tikslas pristatyti Lietuvos ir kitų Europos šalių suaugusiųjų mokymosi tyrimus ir egzistuojančios praktikos apibendrinimus ir tuo paskatinti politikus ir visuomenę atkreipti dėmesį į suaugusiųjų mokymąsi kaip tiesioginį veiksnį, įtakojantį socialinę gerovę, bei imtis priemonių mokymosi visą gyvenimą užtikrinimui.

Pirmoje leidinio dalyje publikuojami tyrimų pagrindu parengti moksliniai straipsniai, atspindintys Lietuvos ir Europos situaciją ir tendencijas.

Mokymosi visą gyvenimą Europinė dimensija atskleidžiama P. Jarvis (Didžioji Britanija), L.Juergen (Vokietija), R. Risto (Suomija), E.Trečiokienės straipsniuose, kur akcentuojama politiniai aspektai bei mokymosi tikslai: aktyvus pilietiškumas, asmeninė saviraiška, socialinė atskirtis bei užimtumas/adaptyvumas. Sėkmingą mokymosi visą gyvenimą įgyvendinimą lemia šie akcentai: orientavimasis į besimokantįjį, lygių galimybių svarba bei mokymosi galimybių kokybė ir tinkamumas. Juos savo publikacijose analizuoja R.Laužackas, B.Gruževskis, B.Česnaitė, L.Okunevičiūtė-Neverauskienė.

Europos komisijos dokumentuose, tokiuose kaip Mokymosi visa gyvenima memorandumas, A European Area of Lifelong Learning (2002), European Report on Quality Indicators of Lifelong Learning (2002), ir kt. pabrėžiama būtinybė aktyviau skatinti mokymąsi darbo vietose įmonėms bei organizacijoms tampant besimokančiomis organizacijomis. Svarbu sudaryti lygias galimybes mokytis visiems darbuotojams, atsižvelgiant į jų darbo, šeimos bei globotinių padėtį. Ši tematika atsispindi A. Pundzienės, A.Zulumskytės, R. Balvočiūtės, V.Ivanauskienės, L.Varžinskienės, N.Večkienės, R. Masaitytės tyrimuose. Vienas iš svarbių suaugusiųjų mokymo/si aspektų yra naujovės, susiję su naujų metodų ir formų atsiradimu ir jų platesne sklaida, perėjimu nuo žinių prie kompetencijų ir nuo mokymo prie mokymosi, besimokantįjį perkeliant į centrą. Priklausomai nuo besimokančiojo situacijos tam gali pasitarnauti įvairios priemonės – mokymasis darbe, bendruomenės centre, namuose. Ypač naudingas yra mokymasis darbo vietose, projektinis mokymasis bei mokymasis organizuotas „mokymosi rateliuose”, nuotolinis mokymasis. Nauji mokymo ir mokymosi metodai kelia naujus reikalavimus mokytojų rolėms ir atsakomybėms. Šiems klausimams analizuoti skirtos G.Linkaitytės, V.Targamadzės, L.Tamošiūnienės, L.Sajienės publikacijos. Iš esmės orientuojamasi į „mokymosi kultūros kūrimą”, „mokymosi galimybių prieinamumo gerinimą”. Mokymosi kultūros sukūrimas reikalauja, kad nuosekliai būtų sprendžiamas klausimas dėl neformalioje aplinkoje įgyto bei savaiminio mokymosi pripažinimo. Atliktus tyrimus šioje srityje pristato M. Teresevičienė ir kt. Norint suteikti piliečiams galimybę derinti mokyklos, universiteto, kitų institucijų, darbo, laisvalaikio ir šeimyninių užsiėmimų metu įgytas žinias, reikia įvardinti, pamatuoti ir pripažinti visas mokymosi formas.
Informavimo ir konsultavimo klausimams ir šios funkcijos atlikimui būtino atviro dialogo tarp informavimo institucijų, sistemų bei darbo rinkos dalyvių klausimus analizuoja K. Pukelis.

Antroji žurnalo dalis skirta egzistuojančios suaugusiųjų švietimo ir mokymosi praktikos, atliktų veiklos tyrimų apibendrinimui ir pagrindžia tolesnes tyrimų galimybes įvairiose srityse.

Konferencijos sumanytojai ir žurnalo leidėjai tikisi, kad platus pristatomų tyrimų laukas, orientuojantis į Europinę mokymosi visą gyvenimą dimensiją, paskatins nacionalinio, regioninio ir bendruomenės lygmens diskusijas bei veiksmus, esant deramai paramai Europos lygiu, o taip pat sudarys sąlygas platesniam mokslininkų ratui toliau gilintis, tyrinėti suaugusiųjų mokymąsi siejant jį su darbo rinka, karjera ir aktyviu pilietiškumu.

Redaktorių tarybos vardu Margarita Teresevičienė

TURINYS

I dalis

Profesinio rengimao tyrimai

Peter Jarvis
Suaugusiųjų švietimas didinant įsidarbinimo galimybes ir skatinant aktyvų pilietiškumą

Rimantas Laužackas, Vidmantas Tūtlys, Ieva Kučingytė, Rolandas Rakutis, Antanas Valantinas
Suaugusiųjų mokymosi prieinamumo modeliavimas: subjektyvieji ir objektyvieji veiksniai

Asta Pundzienė, Vincentas Dienys
Darbas ir mokymasis: darbo pasaulio ir švietimo sąveikos pobūdžio kaita

Giedra-Marija Linkaitytė
Lietuvos suaugusiųjų švietimo naujovės: kontekstas ir patirtis

Kęstutis Pukelis
Karjeros projektavimo gebėjimai žinių visuomenėje: nauji iššūkiai
profesiniam konsultavimui ir karjeros planavimui

Margarita Teresevičienė, Nijolė Burkšaitienė, Genutė Gedvilienė, Eglė Kaminskienė, Lina Kaminskienė, Vaiva Zuzevičiūtė, Irena Žemaitaitytė
Neformaliojo ir savaiminio mokymosi identifikavimo, vertinimo, pripažinimo tendencijos Europoje ir Lietuvoje

Risto Rinne
Besimokančios visuomenės link

Laima Sajienė, Eilina Dailidienė
Mentoriaus vaidmuo profesijos mokytojų rengimo kaitos kontekste: mokymasis darbo vietoje

Nijolė Večkienė, Ramunė Masaitytė
Profesinės mokyklos vaidmuo tęstinio ugdymo procese

Violeta Ivanauskienė, Laura Varžinskienė
Socialinių darbuotojų kompetencija ir nuolatinis mokymasis

Edita Trečiokienė
Lietuvos suaugusiųjų švietimo plėtotė: ES Socrates/ Grundtvig projektai

Rasa Balvočiūtė
Žinias kuriančios organizacijos mokymosi modelių galimybės: socialinės sąveikos dimensija

Aušrinė Zulumskytė
Pedagogų tęstinio ugdymo(-si) ypatumai universitetinėse studijose

Boguslavas Gruževskis, Bronė Čėsnaitė
Specialistų su aukštuoju išsilavinimu rengimo kiekybinės ir kokybinės kaitos tendencijos Lietuvoje

B. Gruževskis, L. Okunevičiūtė-Neverauskienė
Jaunimo integracijos į darbo rinką problemos

Vilija Targamadzė, Lora Tamošiūnienė
Distancinio mokymo realijos ir perspektyvos: potencialių distancinio mokymo vartotojų požiūris

II dalis

PROFESINIO RENGIMO REALIJOS

Talvi Märja
Access to Adult Learning in Estonia

Juergen Lenski
The Current Situation of Adult Education in Germany – Tradition, Present Situation, View to the Future

Georg Karlsson
Non-formal Education and Flexible Learning in Sweden – the Swedish Folk High School as an Example

Rima Kubilienė
Vadovo vaidmuo skatinant tobulintis profesijos mokytojus

Vita Krivickienė, Jonas Krivickas
Aukštesniosios liaudies mokykos: situacija, tendencijos, sprendimai

Linutė Kraujutaitytė
Vertinimas nuolatinio institucinio mokymo(- si) procese

Jovita Kaupienė, Viktoras Lukoševičius
Statybos technikos ir statybos vadybos mokymas nuotoliniu būdu

Łucjan Siewczyński, Julius Christauskas
Kelių tiesimo specialistų nepertraukiamo mokymosi poreikių analizė

Julius Christauskas, Janusz L. Siemiński
Kelių tiesimo specialybės vadovo modelis

Inga Janulienė, Renata Veršinskienė
Teorinis suaugusiųjų mokymo/mokymosi aspektas: efektyvumas ir barjerai

Viktorija Baršauskienė, Jūratė Guščinskienė
Nuolatinio mokymosi vaidmuo kintančioje visuomenėje

Jolanta Kanapickaitė
Suaugusiųjų meninis ugdymas – vienas iš edukologijos reiškinių

Nin Bižys, Vaiva Zuzevičiūtė
Socialinę atskirtį patiriančių asmenų (bedarbių) mokymasis ir vertybinės orientacijos

Irena Žemaitaitytė
Nevyriausybinių organizacijų rengiami mokymai – orientacija į darbo rinką

Vytautas Šernas
Profesinio elito ugdymo gerinimo būdų paieškos

STRAIPSNIŲ PATEIKIMO TAISYKLĖS