PROFESINIS RENGIMAS: TYRIMAI IR REALIJOS 2002 Nr. 4

Redkolegija
Pratarmė
Turinys
Anotacijos
Straipsnių pateikimo taisyklės

REDKOLEGIJA

VYRIAUSIEJI REDAKTORIAI

Rimantas LAUŽACKAS • Vytauto Didžiojo universitetas LT

REDAKTORIŲ TARYBA

BERNHARD BONZ • Universität Stuttgart D
Wolfgang COMPTER • Universität Hohenheim D
REINHARD CZYCHOLL • Universität Oldenburg D
JŪRGEN VAN BUER • Humboldt-Universität Berlin D
VINCENTAS DIENYS • Profesinio mokymo metodikos centras LT
ROLF DUBS • Universität St. Gallen CH
BARBARA FEGEBANK • Technische Universität Dresden D
LEONAS JOVAIŠA • Vilniaus universitetas LT
TOMAS JOVAIŠA • Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba LT
ADOLF KELL • Universität GH-Siegen D
VYTOLIS KUČINSKAS • Klaipėdos universitetas LT
UTE LAUR-ERNST • Vokietijos Federalinis profesinio mokymo institutas D
ANTONIUS LIPSMEIER • Universität Karlsruhe D
jean-luc patry • Universität Salzburg A
KĘSTUTIS PUKELIS • Vytauto Didžiojo universitetas LT
SIMON SHAW • Cambridge University UK
GŪNTER SPREHT • Universität Hamburg D
VYTAUTAS ŠERNAS • Vytauto Didžiojo universitetas LT
ERNST UHE • Technische Universität Berlin D
THOMAS J.WALKER • Temple University • USA

REDAKCIJOS PERSONALAS

Redaktorė koordinatorė ASTA PUNDZIENĖ
Redaktoriai: EUGENIJUS DANILEVIČIUS, VIDMANTAS TŪTLYS
Vadybininkas TOMAS SABALIAUSKAS
Meninė redaktorė RITA PENKAUSKIENĖ
Kalbos redaktorės:
NIJOLĖ KREIMERIENĖ
RAMUNĖ ŠARKAUSKIENĖ
VIRGIJIJA CASILIAUSKIENĖ

VERTĖJŲ GRUPĖ

Nemira Mačianskienė
Edita Bernatvičiūtė
Virginija Tuomaitė

PRATARMĖ

Pastaruoju metu dauguma mokslininkų sutaria, kad profesijos mokytojų rengimo, orientuoto į praktinių pedagoginių įgūdžių įgijimą, veikloje nepaprastai svarbus vaidmuo tenka profesinei mokyklai. Deja, profesijos mokytojų rengimo realybė rodo, kad mokyklos vaidmuo kol kas nėra toks, kokį norėtų matyti teoretikai. Viena vertus, tai susiję su tuo, kad ilgą laiką buvo nepelnytai pamiršta „pedagoginių klinikų” patirtis, kuri šiuo metu vėl atgyja darbo vietos ir studijų integracijos idėjos pavidalu. Kita vertus, šiandieninė profesinė mokykla kaip organizacija dar nėra iki galo suvokusi, kad rūpinimasis savo gildijos narių – profesijos mokytojų rengimu yra labai svarbi jos misijos dalis.

Mokslinėje praktikoje labai svarbus vaidmuo tenka eksperimentui. Kiekvienas eksperimentas grindžiamas tam tikromis teorijomis, kurias jis turi patvirtinti arba paneigti. Tačiau eksperimento metu gauti duomenys turi nepaprastai svarbią reikšmę pačios pirminės eksperimento teorinės koncepcijos plėtotei. Europos mokymo fondo (EMF) inicijuotas ir Danijos, Latvijos, Lietuvos bei Suomijos vyriausybių remtas trejų metų (1999 – 2002) projektas „Profesijos pedagogų rengimo strategijos ir struktūros kaita Latvijoje bei Lietuvoje” kaip tik ir buvo skirtas teorinėms koncepcijoms apie profesinės mokyklos vaidmens didinimą profesijos mokytojų rengime praktiškai išbandyti.

Šiame žurnalo numeryje publikuojama tik dalis minėto projekto metu atliktų tyrimų rezultatų ir dalyvavusių eksperimente mokyklų sukaupta praktinė patirtis apie profesinės mokyklos vaidmens didinimo galimybes profesijos mokytojų rengime, kurie buvo aptarti tarptautinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje “Profesijos mokytojų kvalifikacija – svarbiausias profesinio rengimo tolesnės plėtros kriterijus”, vykusioje Kaune, Vytauto Didžiojo universitete 2002 m. balandžio mėn. 25 d. Straipsniuose ir pranešimuose analizuojami profesijos pedagogų rengimo prioritetai nuolatinio mokymosi kontekste, šiandieninės žinių visuomenės iššūkiai profesijos mokytojų tęstiniam mokymuisi, mentoriaus vaidmuo, gerinant teorinių ir praktinių pedagoginių studijų integraciją, taip pat ir aukštosios bei profesinės mokyklų bendradarbiavimą, pristatoma Norvegijos patirtis, tobulinant mentoriaus konsultavimo gebėjimus, analizuojama kaitos veiklos pasaulyje įtaka profesinio rengimo mokymo ir mokymosi metodų kaitai, profesinės mokyklos kaip besimokančios organizacijos kaitos problemos ir pagrindinės plėtros gairės, universitetų vaidmens kaita profesijos mokytojų rengime, nauji mokytojų ir mokymo įstaigų vaidmenys profesinio rengimo kaitos kontekste, organizacinės kaitos inicijavimo patirtis mokyklose, betarpiškai dalyvavusiose trejų metų eksperimente, didaktiniai profesijos mokytojų kvalifikacijos kėlimo aspektai Vokietijoje, profesijos mokytojų rengimo sistemos tobulinimo patirtis Latvijoje ir kt.

Šiame žurnalo numeryje taip pat publikuojami mokslinių tyrimų bei nacionalinių ir tarptautinių projektų metu parengti Lietuvos profesijos mokytojų rengimo strategijos metmenys, pristatomi svarbiausi Lietuvos profesijos mokytojų rengimo koncepcijos dokumentų projektai. Tarp jų – profesijos mokytojo profesijos standartas, be kurio faktiškai neįmanomas moksliškai pagrįstas profesijos mokytojų rengimas. Žurnalo redakcinė kolegija yra įsitikinusi, kad ši patirtis gali būti naudinga ir rengiant bendrojo lavinimo pagrindinės, vidurinės mokyklos, gimnazijos mokytojų profesijos standartą, juo labiau, kad Vytauto Didžiojo universiteto Profesinio rengimo studijų centre jau yra atlikti fundamentalūs tyrimai, įgalinantys tokius standartus parengti.

Tikimės, kad šiame žurnalo numeryje publikuojama medžiaga bus naudinga ir įdomi tiek mokslininkams, tiek ir praktikams, paskatins toliau plėsti mokytojų rengimo tyrimus ir tobulinti mokytojų rengimo praktiką ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Kaip visada laukiame racionalių skaitytojų pasiūlymų ir pageidavimų, kurie padeda redakcinei kolegijai gerinti žurnalo kokybę.

Redaktorių tarybos vardu

Kęstutis Pukelis

TURINYS

I DALIS

PROFESINIS RENGIMAS: TYRIMAI IR REALIJOS

Bernhard Buck Profesijos mokytojų rengimo prioritetai mokymosi visą gyvenimą perspektyvoje

Rimantas Laužackas Žinių visuomenės iššūkiai ir profesijos mokytojų tęstinis mokymasis (Anotacija)

Kęstutis Pukelis, Tomas Sabaliauskas "Mentorius" – svarbus teorinių ir praktinių pedagoginių studijų integracijos veiksnys profesijos mokytojų rengime (Anotacija)

Inta Vadone Profesijos pedagogų rengimo sistemos pažanga

Tron inglar Konsultavimas mentoriaus veikloje: Norvegijos patirtis

Tarja Svärd-Ylilehto Naujas mokytojų ir mokymo įstaigų vaidmuo profesinio rengimo kaitos kontekste

Šarūnas Berlinskas, Rasa Lygnugarienė, Gražina Markvaldienė Organizacinės kaitos inicijavimo patirtis Klaipėdos aukštesniojoje technikos mokykloje

Anita Lanka Profesijos mokytojų rengimo tobulinimas ir universitetų vaidmuo

Romualdas Pusvaškis Profesijos mokytojų rengimo Lietuvoje strategijos metmenys

Jūratė Adomaitienė, Margarita Teresevičienė Veiklos pasaulio reikalavimai mokymo ir mokymosi metodų kaitai profesiniame rengime (Anotacija)

Asta Pundzienė Profesinio mokymo institucija kaip besimokanti organizacija: problemos ir kaitos gairės (Anotacija)

Franz Bernard Techninė didaktika ir mokytojų kvalifikacijos kėlimas Vokietijoje (Anotacija)

Eugenijus Danilevičius Asmenybės ugdymo filosofinių krypčių sankirtos profesinio rengimo kontekste (Anotacija)

II DALIS

PROFESIJOS NOKYTOJŲ RENGIMO REFORMOS DOKUMENTAI

Profesijos mokytojų/dėstytojų rengimo Lietuvoje koncepcija
PROFESIJOS MOKYTOJO/DĖSTYTOJO profesijos standartas
PROFESIJOS MOKYTOJO/DĖSTYTOJO PIRMINIO PEDAGOGINIO RENGIMO REGLAMENTAS

STRAIPSNIŲ PATEIKIMO TAISYKLĖS

• spausdinimui priimami straipsniai, parašyti lietuvių, anglų arba vokiečių kalbomis;
• straipsniai rašomi Microsoft Word teksto redaktoriaus programoje, Times New Roman šriftu;
• straipsniai neturi viršyti 12 puslapių, parašytų 12 punktų šriftu su 1 eilutės tarpais;
• straipsniai turi turėti aiškią struktūrą:
  • anotaciją ir išskirtas pagrindines sąvokas (maždaug 600 spaudos ženklų apimties);
  • įvadą (jame parodomas aktualumas, tikslas, apibūdinami tyrimo metodai ir kt.);
  • dėstymą (kiekviena dalis su atskiru pavadinimu);
  • pabaigą (išvadas).
  • literatūros sąrašas pateikiamas straipsnio pabaigoje;
• straipsniai pateikiami dviem egzemplioriais, pridedamas kompiuterinis diskelis, arba straipsnis atsiunčiamas elektroniniu paštu;
• atskirame lape nurodomi trumpi duomenys apie autorių: veiklos charakteristika, moksliniai pasiekimai, mokslinių interesų kryptys, darbiniai ir bendravimo adresai.